Rubrika Teisė žinoti

Ekstremaliosios situacijos gali įvykti netikėtai, tačiau pasiruošimas joms padeda jaustis saugiau ir užtikrinčiau. Gamtos stichijų sukeltoms nelaimėms, tokioms, kaip potvynis, viesulas, uraganas, ar ekstremaliosioms situacijoms, kilusioms dėl žmogaus veikimo ar neveikimo, tarkime, gaisrui, radiologiniam pavojui ar netgi karui, būtina ruoštis iš anksto. Kiekvieno mūsų atsakomybė yra žinoti pagrindinius žingsnius, kaip turėtume elgtis ruošdamiesi galimoms nelaimėms, ir kodėl svarbu tai daryti jau dabar. Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) patarėjo Donato Gurevičiaus, svarbu turėti planą … Skaityti toliau →

Intelekto ar psichikos negalia – ne nuosprendis, o pačių neįgaliųjų gyvenimas gali būti kupinas prasmės ir savirealizacijos galimybių. Tačiau kad ir jie patys jaustųsi reikalingi, reikšminga ir oria bendruomenės dalimi, kartais reikia tik tinkamo postūmio. Daugiau nei 2200 žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir gauti kokybiškas ir prieinamas paslaugas. Dėmesys ugdant savarankiškumą Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamu ES investicijų projektu kaip tik siekiama teikti naujų formų bendruomenines paslaugas tiek proto, psichikos … Skaityti toliau →

Bet kuris Lietuvos vaikas turi teisę į kokybišką ir šiuolaikišką švietimą. Vis dėlto socialinė atskirtis iki šiol išlieka opi problema, o tai ypač skaudžiai atsiliepia patiems mažiausiesiems mūsų šalies piliečiams – dalis jų vis dar neturi galimybių dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programose. Tačiau jau per artimiausius dvejus metus praktiškai kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje tokios galimybės plačiau atsivers daugiau nei 4 tūkst. socialinę atskirtį patiriančių vaikų. Pagalba – tūkstančiams mažųjų Mažamečiai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, ne visuomet … Skaityti toliau →

Daugiabučių namų modernizacija Lietuvoje įžengė į naujos kokybės etapą – iki 2029 m. užsibrėžta pagerinti beveik 110 tūkst. būstų energinį efektyvumą, siekiant ne žemesnės nei B energinės klasės. Ambicingesnius planus visoje Bendrijoje skelbia tik Lenkija. Siekiama ilgalaikių tikslų Technologiškai ir morališkai nusidėvėjusių daugiabučių namų atnaujinimas prisideda ne tik prie mažesnių vartotojų išlaidų šildymui, geresnės žmonių gyvenimo kokybės, bet ir prie klimato kaitos švelninimo bei didesnės energetinės nepriklausomybės. Skaičiuojama, kad pastatų sektorius Europos Sąjungoje (ES) sunaudoja … Skaityti toliau →

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalioja nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka, pagal kurią galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų. Šis pokytis – žingsnis link patogesnių atsiskaitymų, kuriuo siekiama sumažinti 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimą. Tai palengvins atsiskaitymą grynaisiais ir sumažins smulkių monetų, kurios dažnai pametamos ar kaupiasi stalčiuose, kiekį. Svarbu pabrėžti ir tai, kad 1 cento ir 2 centų monetos nebus panaikintos, jos … Skaityti toliau →

Neverta priduoti labai mažų kiekių labai pigių metalų, ypač jei transportavimo išlaidos viršys galimą pelną. Štai keletas pavyzdžių: Maži kiekiai juodojo metalo laužo: Jei turite vos kelis kilogramus paprasto plieno ar geležies, o supirkimo kaina už kilogramą yra labai maža (apie 0,20-0,25 €/kg), o kelionė iki supirktuvės kainuos daugiau, tai gali būti ekonomiškai nenaudinga. Tačiau didesnius kiekius visada verta priduoti. Labai užterštas laužas: Jei metalas yra stipriai užterštas nemetalinėmis medžiagomis (plastiku, guma, dažais ir pan.) … Skaityti toliau →