Rubrika Kultūra: mumyse ir šalia mūsų

Žodžio keliu Vis dažniau diskutuojant apie lietuviško tapatumo reikšmę šiuolaikinio žmogaus gyvenime, iš tribūnų pasigirsta skambios mintys apie, neva, griūvančią lietuvių kalbos, kaip svarbiausios lietuviškos tapatybės formos, pilį. Visgi tokių diskusijų gausa ir aktualumas rodo, jog susirūpinimas lietuvių kalba pasiekė XXI amžiaus apogėjų. Tačiau kaipgi yra iš tikrųjų? Apie tai kalbamės su kalbininko Jono Kazlausko vardo premijos laureatu, kalbininku, prof. Bonifacu Stundžia. – Profesoriau, neretai lietuvių kalba apibūdinama kaip viena seniausių ir sunkiausių kalbų pasaulyje: … Skaityti toliau →

Jeigu kiekvienas iš mūsų savęs paklaustume: kas yra etninė kultūra? Tikriausiai daug kas atsakytų, jog tai yra liaudies dainos, šokiai, tradiciniai amatai – visa tai, ką kūrė ir kuo gyveno mūsų senoliai. Tačiau, Jiezno gimnazijos abituriento Manto Kalinkevičiaus teigimu, etnokultūra yra kur kas daugiau… „Tai ne tik tradicijų perdavimas ateities kartoms, bet ir svarbus darbas – jų išsaugojimas ir nuolatinis puoselėjimas. Tai suvokimas, kas aš esu ir kokia buvo mano tauta prieš šimtą metų, kokia … Skaityti toliau →

XIX–XX amžiuose, kai Lietuva patyrė carinės Rusijos priespaudą, vėliau – sovietinę okupaciją, bažnyčia buvo viena svarbiausių institucijų, slapta puoselėjusi lietuvišką tapatumą, ypač sergėjusi gimtąjį žodį. Keičiantis istorinėms aplinkybėms, keitėsi ir žmonių gyvenimo būdas, o kartu su juo – visuomenės požiūris į maldos namus bei pačios bažnyčios įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą. Tačiau Pakuonio parapijos bažnyčia – tai neatsiejama šio krašto kultūros dalis, o jos iniciatyvos jau tampa ir gražiomis miestelio tradicijomis. Apie tai, ką šiuolaikiniam žmogui … Skaityti toliau →

2017 m. duomenimis, kaimiškose vietovėse bei nedideliuose miesteliuose kultūros produktai ir paslaugos aktyviai buvo vartojamos beveik dvigubai mažiau nei didmiesčiuose. Nepaisant to, jog jau ilgą laiką kalbama apie regionų gaivinimo planą, kultūros paslaugų prieinamumas ir pasiūla nedideliuose miesteliuose vis dar kelia diskusijų. Mat, naujakuriai ramybe alsuojantį užmiestį neretai renkasi, kaip miegamąjį rajoną, o kultūros produktų bei paslaugų ieško didmiesčiuose. Su panašia situacija susiduria ir Prienų rajonas. Lietuvos kultūros politikos strategijoje „Kultūra 2030“ teigiama, jog „šiuo … Skaityti toliau →

Jausti, suprasti, gyventi… 481,51 kilometro arba 719 698 žingsniai – tiek per 15 dienų Camino Lituano keliu nuėjo gyvenimą mylintys ir, kaip patys teigia, su vėjeliu gyvenantys, entuziastingi ėjikai iš Jiezno Antanas ir Einira Aleknos. Pėsčiomis skersai Lietuvą – nuo Žagarės iki Lazdijų – apkeliavę Aleknos sako: „Žmonės dažnai mūsų klausia: „Tai koks gi yra tas piligriminis kelias“? Mes ir atsakome: „Kaip ir gyvenimas – visoks: lygus, kalnuotas, duobėtas, vėjuotas, saulėtas ir lietingas…“ Nors kelionę … Skaityti toliau →

Būna, kad pakilti virš kasdienybės, įvairių rūpesčių, fizinių bei dvasinių skausmų žmogui padeda ir prigimtis, ir netikėtai atrastas širdžiai mielas užsiėmimas, mokėjimas dalintis su kitais tuo, ko kartais jau reikia paieškoti su žiburiu. Būtent tokį tikrumą ir pajutau besisvečiuodama pas Virginiją Sutkienę Pakuonyje. Galbūt, kaip vėliau pati šeimininkė sakys, dėl to, kad „vienkiemiuose visi geri žmonės buvo“, imsiu suvokti, iš kur tas jos pačios gerumas kilęs. Taigi, pasirodo, iš tų raistų, jų salelių, iš taip … Skaityti toliau →

Prisiminti, negalima pamiršti… Sena Šalčių giminės pavardė minima dar nuo XVIII amžiaus. Prienų rajone, Čiudiškių kaime, daugiau nei prieš šimtą metų nedideliame mediniame namelyje gyvenę Pranė ir Juozas Šalčiai augino devynis vaikus – dvi dukteris ir septynis sūnus. Čia, Čiudiškiuose, vienuolikos asmenų šeimoje augo ir vienas žymiausių Lietuvos rašytojų, keliautojų, visuomenės veikėjų Matas Šalčius. Šiemet, minint 130-ąsias keliautojo gimimo metines, rugsėjo 19 dieną į gimtąją M. Šalčiaus sodybą susirinko ne tik išskirtinės jo asmenybės gerbėjai, … Skaityti toliau →

Dingstančios kultūros atspindžiai Už trijų kilometrų į pietvakarius nuo Leskavos sankryžos plyti Kuprių kaimas (Veiverių seniūnija). Iki 1987 m. jį garsino suvalkietiška sodyba, kuri buvo iškelta į Skriaudžių buities muziejų. Tačiau Kupriuose, privačioje sodyboje, galima rasti dar vieną senovinių daiktų muziejų, kurį per dešimtmečius sukūrė Rymanto ir Astos Krunglevičių šeima. Tiesa, oficialiai jis neregistruotas, ir ekspozicijas galima apžiūrėti nebent iš anksto susitarus su šeimininkais. Renka senovinius eksponatus Pats derliaus nuėmimo įkarštis, vis tik sodybos kieme … Skaityti toliau →

2020 – Tautodailės metai Rugpjūčio 16 d. Jiezne vyko tradiciniai Šv. Roko atlaidai. Jų diena sutapo ir su miesto aikštės rekonstrukcijos darbų pabaigtuvėmis. Ta proga vietos kūrėjai surengė savo darbų parodą. Savo darbus ir jų gamybos „virtuvę“ rodė vytelių pynėjai, dailininkas, keramikė ir paveikslėlių iš gėlių gamintoja. Senaisiais amatais mielai domėjosi visi: ir jaunesni, ir vyresni. Iš vytelių šiemet pynė du pynėjai. Tai – Gedeminas Burčikas ir Violeta Vitkauskaitė, mielai sutikusi papasakoti apie šio amato … Skaityti toliau →