Rubrika Žmonės

Prienų rajono savivaldybės tarybos gruodžio 19 d. posėdyje Prienų miesto garbės piliečio vardas (po mirties) suteiktas Aleksandrui Sinkevičiui – Stakliškių midaus gamyklos įkūrėjui ir ilgamečiam jos vadovui. Garbės piliečio regalijos bus teikiamos „Dėkingumo“ apdovanojimų šventėje kitų metų vasario 16-ąją. Lietuviško midaus gamybos pramoniniu būdu pradininkas A.Sinkevičius buvo neeilinis XX a. Lietuvos maisto pramonės darbuotojas, išskirtinė asmenybė, daugeliu atvejų pralenkusi laikmetį. Jam pradėjus dirbti technologu Lietuvos kooperatyvų sąjungai priklausiusioje Stakliškių alaus darykloje, 1959 m. buvo išvirta … Skaityti toliau →

Istorija ir žmonės Mūsų kraštas išugdė daugybę žymių žmonių, tikrų šviesuolių, kovotojų už laisvę, šiaip darbščių, savo kantriu darbu ir veikla garsinusių Lietuvą kraštiečių. Nemažai apie juos pasakojama mūsų laikraščio puslapiuose, bet daugelį nepelnytai primirštame. Nuo šiol šiuos pasakojimus sujungsime po rubrika ISTORIJA IR ŽMONĖS. Ją veda kraštietis žurnalistas Česlovas Iškauskas. Dar gyvi būdami tėvai pasakojo: karas mažo panemunės miestelio gyventojams daug nuostolių neatnešė, nes vieną savaitę frontas slinko į Rytus, kitą – į Vakarus. … Skaityti toliau →

Prienų rajone, Šiauliškių kaime, įsikūręs „Aušros žirgynas“ skaičiuoja jau devintus gyvavimo metus. Žirgyno savininkė Aušra Ratautė, savo veiklą pradėjusi nuo balno ir kamanų, šiandien vos spėja suktis ir kasdieniame, ir profesiniame kelyje. Jauna moteris veda pamokas būsimiems gyvūnų priežiūros specialistams, dirba gydytoja veterinare ambulotoriškai, savo žirgyne rūpinasi 9 žirgais, veda jojimo pamokas, prižiūri beglobius gyvūnėlius, kuriems yra įkūrusi gyvūnų gerovės parką. Visgi pati Aušra teigia, jog dirbti jai niekada taip ir neteko, nes viskas, ką … Skaityti toliau →

Greitai sukasi Metų laiko ratai. Gruodžio 8-ąją prieš septynerius metus Amžinybėn iškeliavusiam buvusiam ilgamečiam Birštono savivaldybės vadovui, m. dr. Antanui Serafinui Zenkevičiui būtų sukakę 84-eri. A.S. Zenkevičiaus nebėra tarp mūsų, bet jo meilė ir rūpestis Birštono kurorto ir viso krašto plėtra bei Nemuno krašte gyvenusių ir gyvenančių žmonių gerove juntami daugelyje vietų. A.S. Zenkevičių prisimename ir eidami jo vardu pavadinta Nemuno krantine, kurios prieigose netrukus turėtų atsirasti tai žyminčios lentelės, ir sveikindamiesi su Lietuvos Didžiuoju … Skaityti toliau →

– Be pykčio, su malda ir santarvėje su visais, – taip gyveno ir gyvena mūsų mama, močiutė, – sako rugsėjo 28–ąją 100 metų jubiliejų šventusios prieniškės Marijos Karčiauskienės artimieji. Tą atmintiną rugsėjo šeštadienį jau nuo pat ryto jaukiuose senolės namuose buvo judru: rinkosi saviškiai, į duris beldėsi svečiai. Kitaip ir būti negalėjo, nes diena buvo tikrai išskirtinė. Tad pirmuosius sveikintojus, tarp kurių buvo ir Seimo narys Andrius Palionis, priėmusi dar savo namuose, po pietų sukaktuvininkė, … Skaityti toliau →

2019 m. rugsėjo 21 d. mirė kunigas Alfonsas BABONAS – Detroito arkivyskupijos (JAV) kunigas, Birštono parapijos rezidentas. Alfonsas BABONAS gimė 1927-09-06 Raseiniuose. 1944 m. dėl sovietų okupacijos pasitraukė į Vokietiją. Po karo gyveno lietuvių pabėgėlių stovyklose Vokietijoje ir Anglijoje. 1949 m. išvyko į Italiją, kur Castelnuovo don Bosco mieste – Šiaurės Italijoje baigė gimnaziją. Po to studijavo filosofiją ir teologiją popiežiškajame Laterano universitete bei ruošėsi kunigystei Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje Romoje. 1962-12-22 – Laterano bazilikoje … Skaityti toliau →

1934-2019 Graudu, kai mus palieka dešimtmečiais užsigrūdinę ąžuolai ir liepos. Dar prieš mėnesį Panemunio kaime, istorinėje Bartoševičių-Bartusevičių valdoje, bendravau su jau sunkiai sergančia gerbiama Onute, mačiau, kaip rūpestingai ja rūpinosi šeima. Apie Onutės ligą tada nerašiau, nes tikėjau, kad ji pasveiks. Ir šiandien atėjo liūdna žinia: Onutės nebeturime, ji jau neišeis į Rojaus pievą, neparodys buvusio partizanų bunkerio vietos. Onutė man, kaip istorikui, simbolizuoja garbingą bajorų Bartoševičių giminę, ąžuolų ir liepų giminę, kelis šimtmečius gynusią … Skaityti toliau →

Gydytoja Ineta Marčiukaitytė gimė ir augo Prienų rajone. Mokykloje Ineta buvo pavyzdinga mokinė, puikiai išmanė tiksliuosius mokslus ir po pamokų padėdavo mokytis draugams, tad manė, kad taps mokytoja. Tačiau gyvenimo kelią nulėmė vienas apsilankymas ligoninėje. – Būdama paauglė sirgau angina, teko važiuoti pas gydytojus. Kol laukiau savo vizito, išgirdau, kaip medikė apšaukė senelį ir pasakė, kad jo neapžiūrės, nes jis nesiprausęs. Aš negalėjau patikėti, kad ji drįsta šaukti ant žmogaus, kai jam blogai. Nuo tos … Skaityti toliau →

Sunku paaiškinti, kodėl staiga atsirado degantis noras rašyti apie savo Tėvą. Gal kažką panašaus perskaičiau, gal susapnavau (o juk jį sapnuoju dažniau negu švelnią, kiek liūdnoku veidu į mane žvelgiančią Mamą). Gal paskatino keturių dešimtmečių sukaktis, kai jo netekau… Eilinis didvyriškumas Betgi jis niekuo neypatingas: paprastas amatininkas, miestelio stalius, kitaip sakant, dailidė, visą gyvenimą, kaip ir jo tėvas bei mano senelis Juozas, atidavęs staliorystei. Iš tėvų paveldėta sena sodyba panemunės miestelio pakrašty buvo ir jo … Skaityti toliau →

(1930 02 25–2019 08 26) Jos gyvenimą įprasmino pareiga… (…) „Gyvenimas – tas baltas gulbinas – Jau nusklendė skaudžia būties erdve, Ir liko kelios plunksnos murzinos Neišsipildymo blyškiam delne.“ (eil. „Sentimento“) Šios buvusios ilgametės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos metodininkės Anarsijos ADAMONIENĖS parašyto eilėraščio eilutės – pamąstymai apie žmogaus būties laikinumą – labai tinka ir paskutiniam atsisveikinimui su ja pačia. Viena iš paskutiniųjų prieškariu gimusių senosios Prienų kartos „mohikanų“, „Žiburio“ gimnazijos 1949-ųjų metų laidos abiturientų, … Skaityti toliau →