Rubrika Žmonės

Nubridus vaikystės pieva Sarginėje Sesuo Nijolė prisimena: „Gintautas gimė 1950 m. spalio 10 d., buvo ketvirtas vaikas šeimoje. Tėtė buvo kolūkio bitininkas, mama – siuvėja. Ypač Gintautą mylėjo mama. Sakydavo: „Vaikai, būkit tyliai, nes Gintautas miega.“ Brolis buvo švelnus, protingas, darbštus. Turėjo mažas dirbtuvėles – laukinių bičių aviliukams gaminti. Kai tėvelis dalgiu šienaudavo pievas, paskui jį sekdavo būrys dabrišiukų ir prijaukintų gandrų. Gintautas žengdavo arčiausiai tėvelio, todėl visada pirmas rasdavo bičių lizdą. Saulei nusileidus jis … Skaityti toliau →

„…visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties…“ (iš Hipokrato priesaikos) 2020 m. spalio16 d. užgeso dar viena ugnelė šioje žemėje – mirė keturis dešimtmečius Prienų ligoninei ir pacientams atidavusi gydytoja Kazimiera Jakubsevičienė . Gydytoja Kazimiera Jakubsevičienė gimė 1935 m. Utenos rajone Vyžuonių kaime, vėliau šeima persikėlė į Kauną. 1960 m. baigusi Kauno medicinos institutą buvo paskirta į Jiezno ligoninę gydytoja pediatre. Nuo 1963 … Skaityti toliau →

2020 metų rugsėjo 22 dieną nenumaldomasis laikas į Amžinybę išsivedė Benigną Bernatavičienę, ilgametę Jiezno vaikų lopšelio-darželio vedėją – žmogų, šiai vienintelei darbovietei ir Jiezno vaikams atidavusį didžiąją savo gyvenimo dalį. Benignos Visockaitės-Bernatavičienės gyvenimo kelias prasidėjo 1931 metais sausio 1 dieną šviesiame Dzūkijos krašte, Leipalingyje. 1952 metų pradžioje baigusi pirmuosius ikimokyklinio ugdymo kursus, energinga, atkakli ir darbšti vos dvidešimt vienerių mergina pradėjo dirbti ką tik įkurtame Jiezno rajono vaikų darželyje ir po pusmečio jau buvo paskirta … Skaityti toliau →

„Savo gyvenimą esu padalinusi pusiau: maždaug iki dvidešimties metų gyvenu Ingavangio kaime netoli Šilavoto, likusį laiką gyvenu Kaune. Tačiau, matyt, iki pat mirties mano šaknys nepaleis manęs, liūdės naktimis ir šauks sapnuose Gimtinėn. Beveik niekada mano sapnai neturi kitos geografinės vietos – viskas vyksta Ten, jotvingiško vardo kaime. Dabar mano tėviškė – tik tylinti lyguma, nes visą mūsų gyvenimą prarijo melioracijos hidra. Ir aš nežinau, ar pereina kada į šią pakalnę Tėvų vėlės iš Šilavoto … Skaityti toliau →

Šiandien – Miškininko diena Kai pernai Valstybinės miškų urėdijos miškininkai, susirinkę būrin Kėdainių sporto arenoje, šventė savo profesinę šventę, kartu buvo pažymėti daugumos buvusių miškų urėdijų šimtmečio jubiliejai. Ta proga buvo apdovanota nemažai nusipelniusių padalinių vadovų, girininkų, medelynų darbuotojų ir kitų profesijų garbių miškininkų. Tarp pagerbtųjų buvo vienintelis eigulys – Prienų padalinio atstovas, Birštono ir Verknės miškų prižiūrėtojas Mindaugas Miklušis. Jam įteiktas padėkos raštas už ilgametį rūpestį Gojaus mišku. Prisiminiau, kad pas šį eigulį esu … Skaityti toliau →

Šis rugsėjis man pirmas, kai esu laisva po 59 – erių pedagoginio darbo metų, iš jų dvidešimt devynerius metus mėgavausi savo pomėgiu – lauko tenisu, kuris man buvo ir hobis, ir gyvenimo būdas, ir darbas. Atslūgus jauduliui po atsisveikinimo su Prienų kūno kultūros ir sporto centro bendruomene, už man parodytą dėmesį ir pagarbą nuoširdžiai dėkoju Prienų rajono savivaldybės merui Alvydui Vaicekauskui, už gražią atsisveikinimo popietę – Prienų KKSC direktoriui Audroniui Deltuvai, direktoriaus pavaduotojai Kristinai Sukockytei … Skaityti toliau →

In Memoriam Stefa JURŠIENĖ (1934–2020) Rugsėjo 7-ąją netekome iškilaus Prienų krašto žmogaus – Amžinybėn išėjo Mokytoja ir Poetė Stefa Juršienė. Rodos, tik prieš trejus metus buvo išleista poetės dvyliktoji poezijos knyga „Akimirkų minorai“, o pernai Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko paroda „Gyvenimas kaip upė plaukia“, skirta poetės 85-mečiui. Per vėlai ateina suvokimas, kad šia paskutine savo knyga Stefa Juršienė tarsi atsisveikino su jos kūrybos gerbėjais – knygos pavadinime juntama stipri gyvenimo laikinumo ir nebūties nuojauta, … Skaityti toliau →

Rugpjūčio 1–16 dienomis Pociūnuose vykusios sklandytuvų varžybos sukvietė sklandytojus iš įvairių Lietuvos vietų. Tarp dalyvių buvo ir kraštietis Tomas Stupuris. Savo pirmuosius žingsnius sklandytuvų sporte žengiantis Alytaus sporto ir rekreacijos centro direktorius jau džiaugiasi pirmosiomis pergalėmis. – Kaip į Jūsų gyvenimą atėjo sklandymas? –Tai – mano vaikystės svajonės įgyvendinimas. Prienuose gyvenu visą gyvenimą, čia augau, visada matydavau, kaip skraido šie gražūs aparatai. Anksčiau skraidymai buvo daug intensyvesni. Danguje skraidydavo ir pilotažiniai lėktuvai, kurių pilotai atlikdavo … Skaityti toliau →

„Tik bitės palaiko sveikatą, – sako devintą dešimtį pradėjęs bitininkas Algis Juozas Matukynas iš Gerulių kaimo, – svaiginėja galva, matyt, atsiliepia darbas kolūkyje, kai pasėliams amoniakinis vanduo, chemikalai nuo piktžolių ir augalų kenkėjų liejosi upėmis. Bendraamžiai, gerokai jaunesni vyrai išmirė tesulaukę keturiasdešimties“. Šiųmetis derlius – kuklus Gretimame Kižių kaime gimęs A. J. Matukynas prisimena iš tėvo gautas bitininkavimo ir kantrybės bei darbštumo pamokas. Tėviškės sode gyveno keliolika bičių šeimų, greičiausiai, kaukazietės ar mišrūnės, nes buvo … Skaityti toliau →