„Mano indėlis į čempionų sėkmę – kuklus…“

Šis rugsėjis man pirmas, kai esu laisva po 59 – erių pedagoginio darbo metų, iš jų dvidešimt devynerius metus mėgavausi savo pomėgiu – lauko tenisu, kuris man buvo ir hobis, ir gyvenimo būdas, ir darbas.
Atslūgus jauduliui po atsisveikinimo su Prienų kūno kultūros ir sporto centro bendruomene, už man parodytą dėmesį ir pagarbą nuoširdžiai dėkoju Prienų rajono savivaldybės merui Alvydui Vaicekauskui, už gražią atsisveikinimo popietę – Prienų KKSC direktoriui Audroniui Deltuvai, direktoriaus pavaduotojai Kristinai Sukockytei ir visam kolektyvui.
Ačiū laikraščių „Gyvenimas“ ir N.Gėlupis“ redakcijoms už dėmesį ir ilgametį bendradarbiavimą, už objektyvią ir laiku paskelbtą informaciją Prienų krašto žmonėms.
Esu laiminga, kad ištesėjau sau duotą nerašytą pažadą baigus studijas puoselėti tenisą gimtajame mieste – Prienuose.
Dėkoju buvusiai Prienų sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojai Aldonai Ivanauskienei, kuri tuometiniam direktoriui Valdemarui Vaitiekūnui pritarus, 1989 m. pakvietė mane į sporto mokyklą dirbti teniso trenere su visa grupe mokinių, kuriuos buvau subūrusi ir mokiau savarankiškai visuomeniniais pagrindais.
Per 29 darbo metus Prienų sporto mokykloje bei Kūno kultūros ir sporto centre suteikiau teniso pagrindus daugiau nei dviem šimtams Prienų miesto ir rajono mokinių. Pirmaisiais darbo metais entuziazmas buvo didžiulis, bet sporto bazė buvo labai menka. Daugelį metų teko žaisti ant betoninės dangos, kurią patys ir su Prienų teniso klubo rėmėjų (Prienų miškų urėdijos, UAB „Prienų duona“, Stakliškių midaus gamykla, Prienų butų ūkis, Prienų „Doleta“ ir kt.) pagalba remontuodavome.
Todėl labai džiaugiuosi, kad Prienų rajono savivaldybė, meras A.Vaicekauskas šiuo metu skiria deramą dėmesį Prienų miesto gražinimui ir sportinės bazės stiprinimui. Tenisininkų vardu dėkoju už puikias teniso aikšteles. Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos direktorei Irenai Tarasevičienei dėkinga už galimybę treniruotis mokyklos sporto salėje.
Dėkoju savo pirmiesiems tenisininkams Gvidui ir Kęstučiui Sabeckiams už aukso medalius, 1998 m. iškovotus komandinėse jaunių varžybose po trejų mokymosi pas mane metų. Ačiū už pagarbą, aukso medalį man, pirmajai jų trenerei, skirtą už jaunių komandos parengimą, nors auklėtiniai jau lankydavo papildomas treniruotes. Dėkoju jų tėvams už vaikų skatinimą, visapusišką paramą (korepetitorius ir kt.), jų pastangų dėka Gvidas daug kartų pelnė Lietuvos teniso čempiono vardą, tapo treneriu, įkūrė teniso mokyklą.
Trenerio darbą pasirinko ir daugiau buvusių mano mokinių. Tarp jų – Dominykas Jurkus, kuris tobulinosi ir dirba Londone, ir kt. Mano indėlis į jų sėkmę – pradinis mokymas – yra kuklus. Nors jis labai svarbus, bet rezultatus, tolimesnę sėkmę lemia tobulinimasis ir kruopštus darbas.
Dėkoju buvusiems KKSC tenisininkams Tautvydui Mikušauskui, Urtei Tamošiūnaitei, Aleksandrai Sulžickaitei ir kitiems, kurie ne vienerius metus sėkmingai atstovavo Prienams Lietuvos mokyklų žaidynėse.
Džiaugiuosi ne tik tais, kurie pasiekė aukštesnių rezultatų, bet ir tais, kuriems tenisas tapo laisvalaikio ir sveikos gyvensenos dalimi. Dauguma buvusių mokinių nepamiršta ir, tikiuosi, nepamirš šio gražaus, patrauklaus žaidimo. O dabar, kai Prienuose veikia tokios puikios sporto aikštelės, turiu vilties, kad KKSC pritrauks naujų teniso trenerių ir tęs teniso mokymą, į treniruotes kvies mokinius ir jaunimą. To linkiu iš visos širdies.
Pagarbiai
Angelė Kačergytė-Redeckienė