Rubrika Teisė žinoti

Įvyko tai, ką ir buvo galima prognozuoti. Dar viena įmonė prisijungė prie nevienareikšmiškų įvertinimų visuomenėje nuolat sulaukiančių valstybinių bendrovių sąrašo. Kalbu apie „Lietuvos paštą“, kuris kartu su kitomis strateginėmis energetikos ir susisiekimo įmonėmis leido aiškiai suprasti, kad Lietuvos gyventojų interesai jiems yra tikrai ne pirmoje vietoje. Svarbiausia – tai optimizacija ir grynai ekonominių interesų patenkinimas. Panašius procesus jau kurį laiką stebime ir kitose valstybinėse įmonėse, kurios visiškai pamiršo, kad jų pagrindinis tikslas turėtų būti – … Skaityti toliau →

Kol žmonės intensyviai ruošiasi Kalėdoms ir Naujųjų metų sutiktuvėms, darbų imasi ir finansiniai sukčiai. Maždaug kas antras šalies gyventojas prieš šventes pastebi išaugusį sukčių aktyvumą, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atliktos apklausos rezultatai. „Pasiruošimą didžiosioms metų šventėms lydi intensyvūs ir, norisi tikėti, malonūs rūpesčiai. Tačiau šis laikas – pats darbymetis elektroniniams sukčiams. Jau trečius metus iš eilės apklausėme Lietuvos gyventojus ir aiškinomės, kaip prieššventiniu laikotarpiu keičiasi finansinio sukčiavimo tendencijos. Taip norime priminti žmonėms, … Skaityti toliau →

Nuo 2024 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja svarbūs negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija, praneša Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Paslaugos žmonėms su negalia nuo šiol bus teikiamos vieno langelio principu, keisis negalios vertinimo, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio ir pagalbos koordinavimo procesai, taip pat įvedami nauji bei keičiami seni terminai, gerinamas informacijos prieinamumas. Svarbūs negalios nustatymo tvarkos pakeitimai, sisteminė … Skaityti toliau →

Ilgus metus vietos paštininkas nuošaliose vietovėse gyvenantiems žmonėms buvo tarsi ryšio su likusiu pasauliu simbolis. Paštininkas buvo gerokai daugiau nei tik laikraščių ar laiškų išnešiotojas, jis pasidalydavo naujienomis, išklausydavo, pasiteiraudavo apie sveikatą, o jeigu reikia – ir paguosdavo kaimo žmogų. Nuošaliose sodybose gyvenantys vieniši žmonės paštininko laukdavo kaip savo artimojo. Situacija per paskutinius metus labai pasikeitė – uždaromi skyriai kaimuose, mažuose miesteliuose. Bet argi ne valstybės pareiga yra pasirūpinti visais savo piliečiais, o ne tik … Skaityti toliau →

Pastaruoju metu Valstybinė miškų tarnyba iš miško savininkų sulaukia nemažai klausimų dėl žemės mokesčio. Teiraujamasi, ar pagal tikslius duomenis žemės mokestis jiems apskaičiuotas. Primename, kad žemės mokestį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o už miško žemę jis neskaičiuojamas. Atkreipiame dėmesį, kad mokesčio dydžiui nustatyti naudojami Nekilnojamojo turto, bet ne Miškų kadastre, įrašyti miško žemės plotų duomenys, o šie miško žemės plotų duomenys gali skirtis, jei miško savininkas įveisto miško duomenų neįrašė Nekilnojamojo turto kadastre. Siekdama, kad … Skaityti toliau →

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) lengvina brangių tyrimų prieinamumą pacientams. Pagal atnaujintą ministro įsakymą dėl kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimų, pacientams sutrumpės diagnostinis kelias – gydytojai specialistai galės operatyviau skirti reikalingus tyrimus. Toks sprendimas SAM buvo priimtas siekiant suteikti daugiau laisvės medikams patiems spręsti dėl pacientams reikalingų tyrimų. Tokį sprendimą gydytojai specialistai galės priimti, jeigu matys, kad, atlikus KT ar MRT tyrimą, pacientui diagnozė bus nustatyta greičiau. „Anksčiau kompiuterinės tomografijos ir magnetinio … Skaityti toliau →

Kokia atsiskaitymo grynaisiais pinigais riba? VMI primena, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ir fiziniai, ir juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius gali atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta).  Ar galima sandorį skaidyti? Remiantis įstatymu, draudžiami mišrūs atsiskaitymai, kai bendra sandorio vertė viršija 5 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad vertinama ne vienos įmokos/dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų … Skaityti toliau →