Rubrika Sveikata ir socialinė apsauga

Iššokęs kojos kauliukas – tai didžiojo kojos piršto pakrypimas į išorę. Ši bėda, kuri dažniausiai vargina ir jaunas, ir vyresnio amžiaus moteris (vyrus rečiau), įvardijama kaip Hallux Valgus. Kojos kauliuko deformacijų išvengti padeda įprotis visais metų sezonais avėti kokybišką ir patogią avalynę – ne siaurą, ne smailėjančiu, o buku priekiu, ne aukštesne nei 3–4 cm pakulne. Taip pat naudingas masažas, plaukiojimas, vaikščiojimas basomis. Didelę profilaktinę bei gydomąją reikšmę turi specialūs fiziniai pratimai, skirti pėdų bei … Skaityti toliau →

Visame pasaulyje įvairaus amžiaus žmonės turi padidintą cholesterolio kiekį kraujyje, kas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tirštėjant kraujui, užsikimšus kraujagyslei gali įvykti infarktas ar insultas. Kaip derėtų pakeisti gyvenimo įpročius, koreguoti mitybą, kad sumažintumėte cholesterolį? Apie tai pasakoja Birštono sanatorijos „Versmė“ Neurologinio skyriaus vedėja, gydytoja Eimantė Raišienė. Kas vyksta organizme, kai cholesterolio yra per daug? Cholesterolis – riebi, vašką primenanti medžiaga, gyvybiškai reikalinga žmogui, dalyvaujanti ląstelių, lytinių hormonų gamyboje, vitamino D sintezėje. … Skaityti toliau →

Šiltuoju metų laiku daugiau vaikštome, keliaujame, todėl nenuostabu, kad esant karštam orui kojos greičiau pavargsta, tinsta, prisitrina nuospaudos, pūslės. Ką daryti, kad vasarėlę kojos pavargtų mažiau ir tarnautų mums geriau? Apie tai –žodis specialistams. Patogūs batai Tai bene svarbiausias dalykas, darantis įtaką mūsų kojų komfortui ir bendrai savijautai. Vasarą avėkime batus ar basutes, pagamintas iš minkštos natūralios odos žema pakulne (2–4 cm) ar lygiu padu. Tada kūno svoris pasiskirstys tolygiai per visą pėdą, ir kojos … Skaityti toliau →

Psichologė Brigita Gelumbauskienė Šis klausimas gali skambėti keistai. Galutinio atsakymo į jį nėra, tačiau tai aktualu kiekvienam gyvam žmogui, o ypač tam, kuris savo egzistavimo negali pavadinti gyvenimu. Pabandysiu remtis keleto psichoterapeutų, filosofų bei pacientų, klientų patirtimi ir išmintimi, kuri galbūt padės skaitytojui pamąstyti apie savo gyvenimą, kiek jame yra gyvybės ir nuo ko ji priklauso. Remiantis psichoterapeutu James’u F. Bugental’iu: „Gyviausias esu tada, kai atsiveriu visiems vidinio gyvenimo aspektams: troškimams, emocijoms, minčių tėkmei, kūno … Skaityti toliau →

Ką žinome apie grybų naudą ir pavojus? Kaip juos derėtų teisingai paruošti žiemai? Apie tai kalbamės su Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto profesore, medicinos mokslų daktare, gydytoja alergologe-pulmonologe Egle Vaitkaitiene ir sveiko maisto puoselėtoja, maisto technologe  Zeta Štarkevičiene. Grybai – labai naudingi Grybai turi 90 proc. vandens, 30–50 proc. – baltymų, cukraus, riebalų, A, D, B grupės vitaminų, daug mikroelementų – kalio ir fosforo, taip pat magnio, geležies, cinko, vario. Grybuose yra apie 3 proc. vertingų riebalinių … Skaityti toliau →

Širdies aritmija dažniau susergama vyresniame amžiuje. Statistikos duomenimis, iš 60-mečių senjorų suserga kas 25 žmogus. Kaip saugotis ir atpažinti ligą, o susirgus gydytis? Aritmija didina insulto riziką Dažnas širdies plakimas (per 90 kartų per min.) vadinamas tachikardija, pernelyg retas (plaka mažiau nei 60 kartų per min.) – bradikardija, o širdies permušimai (ne laiku vykstantys širdies susitraukimai) vadinami ekstasistolėmis. Širdies ritmo sutrikimas (aritmija) net penkis kartus padidina insulto riziką. Sveikas žmogus neturėtų jausti širdies. Kai ji … Skaityti toliau →