Rubrika Aplinkosauga

Birštono savivaldybėje surengtoje diskusijoje, dalyvaujant savivaldybės vadovams, Tarybos nariams, Alytaus RATC direktoriui Algirdui Reipui ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjai aplinkos ir energetikos klausimais Agnei Kazlauskienei, buvo aptarti atliekų tvarkymo klausimai Alytaus regione ir Birštono savivaldybėje, dvinarė rinkliavos apmokėjimo sistema bei ruošiamos naujovės. Nerimą kelia ne tik didėjantis sąvartyno „vartų“ mokestis, bet ir Aplinkos ministerijos siūlymai Seimui keisti bene dažniausiai kaitaliojamą Atliekų tvarkymo įstatymą – jame numatyti naują komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus kainodaros modelį, o regionines … Skaityti toliau →

Pavasarį, atšilus orams ir išėjus pašalui, vienas svarbiausių miškininkystės darbų – miško atkūrimas ir įveisimas. Miškų įstatyme numatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis, kirtavietėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, o neteisėtai iškirstas miškas per vienerius metus nuo kirtimo fakto nustatymo. Iškirstą mišką rekomenduojama atkurti kuo greičiau, kad būtų išvengta dirvos suvelenėjimo ir žolinės augalijos konkurencijos, … Skaityti toliau →

Kovo 16 -ąją redakcijoje netilo telefonas: prieniečiai piktinosi, kad prie Prienų KKSC ir Sporto arenos plynai kertami beržai, kurie kelis dešimtmečius puošė teritoriją, karštomis vasaros dienomis teikė pavėsį sportuojantiems bei grynino orą. Žmonės buvo pasibaisėję tokiu netikėtu ir barbarišku gamtos niokojimu, norėjo žinoti, kam užkliuvo išlakūs beržai. Kovo 17 dieną teritorijoje dar sukiojosi sunkiasvorė technika, kuri baigė pakrauti ir išvežti masyvius medžių kamienus. Medžių buvimo vietą ženklino kelmai ir krūvos nuskabytų šakų. Pradėjus aiškintis situaciją, … Skaityti toliau →

Dažnas lietuvis mišką apibūdina skirtingomis sąvokomis, pvz.: šilas, giria, miškas, gojus, duburys, buveinė ir pan., net nesusimąstydami, iš kur ir kodėl kilę tokie skirtingi pavadinimai. Lietuvos miškuose augaviečių sąlygos detaliai tyrinėjamos nuo 1958 metų. Miško augavietė – tai sudurtinis žodis, reiškiantis augimo vietą. Ji yra apibūdinama dirvožemio drėgmės ir derlingumo santykiu. Kiekvienoje augavietėje skiriasi ne tik medyno rūšinė sudėtis, bet ir žolinė augalija. Miško augaviečių sąlygos charakterizuojamos dirvožemių drėgnumo (Š-šlaitų, N-normalaus drėgnumo, L-laikino perteklinio drėgnumo, … Skaityti toliau →

Šiek tiek istorijos Aštuntajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje kilo globalaus susirūpinimo dėl miškų nykimo banga. Nepaisant įvairių priemonių, kurių buvo imtasi – finansinės paramos, politiką formuojančių dokumentų bei prekybos susitarimų – ženklesnių pokyčių pasiekti nepavyko. 1992 metais vykusioje Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijoje (kitaip žinomoje kaip Žemės susitikimas arba Rio konferencija) šalims nepavyko pasiekti sutarimo dėl visuotinės miškų apsaugos konvencijos – vietoje to šalys patvirtino teisiškai neįpareigojančius bendro pobūdžio Miškų tvarkymo principus. Nusivylus konferencijos rezultatais … Skaityti toliau →