Skaičiai apie mūsų atliekas: kiek šiukšlinome ir kiek mokėjome?

Kuo geresnis gyvenimas, tuo daugiau atliekų. Skamba gal ir nelabai patraukliai, bet taip jau yra. Jei daugiau vartojame, daugiau visko perkame, tai daugiau ir šiukšliname. Juk visi daiktai anksčiau ar vėliau tampa atliekomis. O jų Alytaus regiono gyventojai pernai pagamino daugiau nei ankstesniais metais.
Per 2017 metus regione susidarė ir buvo sutvarkyta 81 tūkst. 374 tonos komunalinių atliekų. Tai – puspenkto tūkstančio tonų daugiau nei 2016 metais.
Didėjantis atliekų kiekis rodo gerėjantį žmonių pragyvenimo lygį, o mažesnis jų kiekis sąvartyne – išaugusį visuomenės sąmoningumą.
Pernai Alytaus regioniniame sąvartyne pašalinta tik kiek daugiau kaip 19, 7 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Tai – 3 proc. mažiau nei 2016 m. Visos kitos atliekos buvo perdirbtos ar kitaip panaudotos. Jau antrus metus iš eilės regione perdirbama daugiau kaip 60 proc. visų komunalinių atliekų.
Atliekų kiekis vienam statistiniam Alytaus regiono gyventojui pernai siekė 470 kg per metus. 26 kg daugiau nei 2016 metais.
Bendras pas gyventojus susidariusių rinkliava apmokestintų komunalinių atliekų kiekis vidutiniškai vienam gyventojui regione siekė kiek daugiau kaip 281 kg.
Atskirose regiono savivaldybėse jis buvo skirtingas. Daugiausia rinkliava apmokestinamų atliekų vienam statistiniam gyventojui susidarė Birštono (382 kg), Druskininkų (360 kg) ir Alytaus miesto (302 kg) savivaldybėse.
Mažiausias rinkliava apmokestinamų atliekų kiekis pernai susidarė Lazdijų rajono (beveik 225 kg/gyv.) ir Alytaus rajono (228 kg/gyv.) savivaldybėse. Prienų rajono savivaldybėje apmokestinamų atliekų susidarė beveik 244, Varėnos rajono savivaldybėje – 248 kg vienam gyventojui per metus.
Atlikti skaičiavimai rodo, kad per praėjusius metus vienas statistinis regiono gyventojas vidutiniškai sumokėjo 23, 24 Eur rinkliavą.
Statistiškai didžiausia vidutinė rinkliava teko Varėnos rajono gyventojams – 26,62 euro per metus. Statistinis Lazdijų rajono gyventojas vidutiniškai per metus mokėjo 25,19 euro, Alytaus rajono – 24,87 euro.
Mažiausia vidutinė rinkliava teko Alytaus miesto (21, 40 euro), Prienų rajono ir Birštono (21, 83 euro) savivaldybių statistiniam gyventojui. Statistiniam Druskininkų savivaldybės gyventojui pernai teko 22,45 euro metinė rinkliava.
Vietine rinkliava yra apmokestinamos mišrios komunalinės ir atskirai surinktos didžiosios bei žaliosios atliekos. Išrūšiuotos pakuočių atliekos vietine rinkliava neapmokestinamos.
Nuo praėjusių metų vidurio, įgyvendinant Vyriausybės nutarimą ir įvedus dvinarę apmokėjimo už atliekų tvarkymą sistemą, už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą mokama kintamoji rinkliavos dalis ir pastoviosios dalies dedamoji. Didžiųjų ir žaliųjų atliekų tvarkymas apmokestinamas tik pastoviąja dalimi. Tad išrūšiavus atliekas rinkliava mažėja, nes mažėja kintamoji dalis.
Statistinė praėjusių metų duomenų analizė rodo, kad rinkliavos dydis anaiptol nėra tiesiogiai susijęs su konkrečioje savivaldybėje susidarančiu atliekų kiekiu. Akivaizdu, kad kaimiškų savivaldybių gyventojams tenka didesnė rinkliavos našta, nes šiose savivaldybėse nėra daug pramonės, verslo objektų, t.y. tų atliekų turėtojų, su kuriais gyventojai dalintųsi atliekų tvarkymo kaštus, o jie, kaip numato teisės aktai, privalo būti padengti vietinės rinkliavos lėšomis.