Jo didenybė – Margutis

Paskutinis vakaras prieš Velykas tuomet man buvo tarsi antrosios Kūčios. Truputį kitoks, bet ne mažiau ypatingas… Pamenu, jog tada dar buvau tokio ūgio, kad vos pasiekiau kiaušinius, sudėtus šaldytuvo viršuje. Gražiai apdengiu stalą, išdėlioju marginimui skirtas priemones ir garsiai šaukiu: „Tėti!“, kad šis suprastų, jog būtent dabar ir nei minute vėliau turi prasidėti ypatingas procesas – kiaušinio virtimas margučiu. Na, jei atvirai, tai buvo panašiau į vaikiškas tepliones, bet tuo metu jaučiausi tarsi Van Gogas vaikystėje.
Prieš daugiau nei 15 metų dar niekas neklijavo lipdukų, todėl mano „dirbtuvėlėse“ buvo išdėliotas tais laikais vadinamas lakas. Mažomis rankutėmis su dideliu susikaupimu atidžiai derinau spalvas, piešiau saulę, dangų, pievą ir smėlio kopas, pavadindama savo šedevrus jiems skirtais vardais. Taip gimė ir „Jūra“. Atrodė jis taip, kaip ir dauguma mano margintų kiaušinių: viršuj geltona dėmė, o apačioje daug mėlynos spalvos. Nusprendžiau, jog šis šedevras yra ypatingas ir atneš man tokią sėkmę, kaip Van Gogui atnešė paveikslas „Žvaigždėta naktis“. „Būsiu geriausia“, – galvojau aš, įsivaizduodama kaip mano jūra tarsi cunamis pasiglemžia visų vaikų margučius ir nekantriai laukiau šv. Velykų ryto.
Taigi, išaušus lemiamam rytui, margučių lenktynėms ruošiuosi taip, kaip Benediktas Vanagas ruošiasi „Dakarui“. Nors drįstu teigti, kad mano pasiruošimas buvo intensyvesnis. Kaip būsima laimėtoja turiu būti puiki strategė, todėl iš pradžių į trasą leidžiu kitus margučius, pasilikdama savo „Jūrą“ lemtingam momentui, kuriam atėjus mano svajonės sudužo į šipulius: mano geriausias draugas netikėtai tapo mano priešu. „Kaip jis drįso laimėti MANO meno kūrinį, – niršau aš ir nieko nelaukdama sukūliau visus likusius savo margučius akmeniu bei vos neprikūliau draugo savo vaikiškais kumščiais, nes tas margutis nebuvo tiesiog margutis. Tai buvo visos svajonės, prisiminimai ir tradicijos, sukurtos kartu su tėčiu, ir jūs tik įsivaizduokit – jas kažkas sunaikino. Juk margutis nėra tiesiog Velykų simbolis, tai yra jūsų tradicijų, šilumos ir meilės simbolis šventą Velykų rytą, kurių niekam nevalia sunaikinti.
Rimantė Jančauskaitė