Kelionė į gražiąją Kernavę ir unikalius miestelius

Vis dažniau rugsėjo saulę nurungiant lietučiui, mes, Birštono sveikos gyvensenos klubo šilagėliečiai keliauninkai, išsiruošėme aplankyti seniausią Lietuvos sostinę Kernavę.
Pasak Kernavės archeologės, vietos muziejaus gidės, Kernavė – tai knyga, iš kurios neišplėštas nė vienas lapas. Gidė, pristatydama muziejaus lobius, supažindino su vietovės priešistore, mūsų prabočių kartoms ginant savo kraštą, papročiais, buitimi akmens amžiuje, metalo laikotarpyje bei viduramžiais, papasakojo apie Kernavės reikšmę pasaulio paveldo kontekste (tai – JUNESCO globojamas objektas). O po apsilankymo muziejuje bei Kernavės bažnyčioje kojos pačios mus nešė piliakalnių link: prie Aukuro kalno, Mindaugo sosto, Lizdeikos kalno ir nuo jų atsiveriančio Pajautos slėnio bei vingiuojančio Neries kaspino.
Apsilankėme Henriko Orakausko skulptūros studijoje-galerijoje „Šulinys“, šiemet mininčioje 20-ties metų sukaktį; po ją mus vedžiojo pats skulptorius, savo darbuose įkūnijęs daug jam svarbių minčių, nuojautų, idėjų. Jo kūrybos moto „rytą ženk į tau draugišką pasaulį“ kviečia lankytoją įsiklausyti į skulptūrų pasakojamas istorijas. Savo darbuose skulptorius panaudoja įvairias, rodos niekam nereikalingas geležėles, ir iš jų gimsta meno mylėtojus žavintys darbai. Atradęs vieną jam tiesiog šventą pasagą ją įprasmina savo darbuose, dalijasi savo potyriais ir gyvenimiška filosofija.
Toliau kelias vedė į Dūkštų Šv. Onos bažnyčią, savo akmeninėmis sienomis ir didybe kadaise nustebinusią garsų XIX a. poetą, romantizmo atstovą Vladislovą Sirokomlę.
Unikali ir gretimo miestelio Sudervės Šv. Trejybės bažnyčia. Ji – išskirtinės architektūros ir yra religinis istorijos šedevras, garsi savo unikaliu klasicistiniu rotondos stiliumi ir įspūdinga istorija. Spėjama, kad ji buvo statoma pagal Lauryno Gucevičiaus projektą, o statybą prižiūrėjo L.Gucevičiaus mokinys architektas Laurynas Bartkevičius.
Sužavėjo ir šiuolaikinių menininkų darbai akmens skulptūrų parke „Vilnoja“, kur dalis skulptūrų „įsibridusios“ į Vilnojos ežerą. Netikėta ir unikali idėja eksponuoti skulptūras ne tik sausumoje, bet ir perkelt jas į ežerą. Šiuo metu parke eksponuojama per 70 monumentalių granito skulptūrų. 2001 m. skulptūrų parką įkūrė Vidmantas Martikonis. Taip ir norisi pastebėti: mažų miestelių žmonės yra dideli. Parke rengti simpoziumai. Į juos buvo atvykę skulptoriai iš Švedijos, Ukrainos, Armėnijos, Kanados, Japonijos, Kinijos ir kitų šalių, žinoma, ir daug skulptorių iš Lietuvos (pvz. G.Piekuras, kurio skulptūra „Žaidžiantis berniukas“ birštoniečius džiugina prie Kultūros centro).
Pilnomis grožio ir įspūdžių akimis ir širdimis sukome Birštono link, o prisiminimai apie šiuose miesteliuose patirtas emocijas dar ilgai mus šildys darganotais rudens vakarais.
Kelionė iš dalies finansuota projektinėmis lėšomis iš Birštono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo programos.
Sveikos gyvensenos klubo „Šilagėlė“ informacija