Tarptautiniame renginyje – dėmesys namų slaugos saugumui

Rugsėjo 17-ąją minėta Pasaulinė pacientų saugos diena kvietė atkreipti dėmesį į saugios priežiūros užtikrinimą sergant lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Kviečiame paskaityti straipsnį šia tema.

Rugsėjo 2–4 dienomis turėjau išskirtinę galimybę dalyvauti trečiojoje „BetterCare Training School“ mokymų stovykloje Zagrebo universiteto Medicinos fakulteto Andrija Štampar visuomenės sveikatos mokykloje Zagrebe, Kroatijoje. Jos tema – „Parama besikuriančiai priežiūros (globos) ekonomikai: globėjų įgalinimas teikti saugią priežiūrą namuose“ (angl. BetterCare COST Action CA22152 Supporting Emerging Care Economy, Empowering Caregivers to Provide Safe Care at Home).

Nuotraukos: Zagrebo universiteto Medicinos fakulteto Andrija Štampar visuomenės sveikatos mokyklos

Kartu su tarptautine 29 ekspertų bendruomene iš 13-kos šalių aktyviai ieškojome sprendimų, kaip padidinti slaugos ir priežiūros reikalaujančių asmenų – tiek senyvo amžiaus žmonių, tiek negalią turinčių artimųjų – namų slaugos saugumą bei užtikrinti visapusišką pagalbą juos slaugantiems neformaliems priežiūros (arba slaugos) teikėjams.
Šioje tarptautinėje mokymų mokykloje susitiko itin plati daugiadalykė komanda: slaugos, medicinos, filosofijos, sveikatos ekonomikos bei informacinių technologijų ekspertai, mokslininkai, jaunieji tyrėjai ir praktikai.

Priežiūra namuose – sisteminis saugos prioritetas
Kaip teigė BetterCare COST Action veiklos grupės vadovas José Joaquin Mira, remiantis naujausiais tarptautiniais duomenimis, neformalūs slaugytojai (artimieji) suteikia net iki 60 proc. visos ilgalaikės priežiūros paslaugų, o 10–25 proc. Europos gyventojų vienaip ar kitaip įsitraukia į neformalią slaugą. Neformalių globėjų grupėje moterys sudaro net 62 proc. Pranešėjas prof. José Joaquin Mira pristatė 2026 m. balandžio mėnesį tarptautinės „BetterCare“ iniciatyvos metu Helsinkyje priimtą deklaraciją (angl. Helsinki Declaration 2026). Helsinkio susitikime dalyvavo sveikatos priežiūros ir slaugos specialistai bei neformalių globėjų atstovai iš Europos šalių, tarp jų – ministerijų, nacionalinių agentūrų bei viešųjų ir privačių slaugos tinklų atstovai. Tai suteikė Deklaracijai tvirtą tarpdisciplininį ir europinį pagrindą. Joje konstatuota, kad priežiūra namuose turi būti pripažinta kaip savarankiška, specifines rizikas turinti priežiūros aplinka, o ne likti privačia saugumo „akla zona“.
Anot pranešėjo, nors pacientų saugos sistemos tradiciškai susitelkusios į stacionarines sveikatos priežiūros įstaigas, didžioji rizikingos priežiūros dalis šiandien persikėlė į namų aplinką. Todėl renginyje pabrėžta, kad saugumas namuose privalo tapti sisteminiu asmenų su negalia bei senyvo amžiaus žmonių saugos prioritetu, sujungiančiu sveikatos priežiūrą, socialines paslaugas, bendruomenę ir namų aplinką (BetterCare is a COST Action (reference 22152) funded by the European Cooperation in Science and Technology; https://cost-bettercare.eu/wp-content/uploads/2026/06/Helsinki-Declaration_16_5_2026-002RS.pdf).
Nematomi iššūkiai: nuo vaistų vartojimo klaidų iki perdegimo
Siekdamas geriausių sveikatos priežiūros rezultatų ir minimalios žalos namuose slaugomų asmenų sveikatai, saugumas namuose reikalauja moksliškai pagrįstų sprendimų. Todėl „BetterCare Training School“ mokymų stovyklos Zagrebe metu itin daug dėmesio skirta realių iššūkių ir poreikių atskleidimui.
Aptartos šios temos:
• Infekcijų valdymo ir klaidų prevencija: tinkama rankų higiena, saugus vaistų administravimas ir medicininių klaidų atpažinimas.
• Žinių ir mokymų stygius.
• Psichologinė gerovė: slaugančių asmenų perdegimo prevencija, socialinės ir tarpusavio pagalbos grupių kūrimas, socialinės izoliacijos prevencija.
• Kultūrinis pritaikymas: sprendimų pritaikymas atsižvelgiant į skirtingų šalių ir bendruomenių kultūrinį kontekstą.
Šie klausimai vienodai aktualūs ir senyvo amžiaus asmenų priežiūrai, ir vaikams ar suaugusiesiems su negalia, gyvenantiems namuose.

Nuo teorinių įžvalgų – prie praktinių sprendimų
„BetterCare“ mokykloje mes neapsiribojome tik teorinėmis diskusijomis, bet ir perėjome prie praktinių įrankių, orientuotų į gerosios priežiūros praktikos sklaidą, kūrimo, tai:
Edukaciniai podkastai: įrašyti tiksliniai garso įrašų epizodai, skirti būtent neformaliems priežiūros teikėjams, suteikiant jiems reikalingų žinių ir palaikymą.
Vaizdo įrašų gamyba: sukurtos trumpos, vaizdinės ir praktiškos mokomosios priemonės.
Ekspertai vieningai sutaria: saugumo užtikrinimas namuose reikalauja glaudaus tarpsektorinio bendradarbiavimo, neformalių slaugytojų, paslaugas teikiančio personalo švietimo. Nemažas iššūkis iškyla, kai vyresnio amžiaus žmonėms susirgus lėtinėmis ligomis (pvz., demencija, Alzheimerio liga ar po insulto), pagrindiniais jų globėjais dažniausiai tampa sutuoktiniai arba panašaus amžiaus broliai bei seserys.
Mokymų metu turėjau puikią galimybę integruoti bei auditorijai pristatyti informaciją apie nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus veiklas Prienų-Birštono diabeto klube „Versmė“, Prienų rajono savivaldybės Asmens su negalia gerovės taryboje, Birštono NVO taryboje, kuriose šiuo metu einu vadovės pareigas.
3-osios „BetterCare Training School“ kuratorė Zagrebe prof. dr. Bojana Knezevic paminėjo įdomų faktą: kroatų gydytojas Andrija Štamparis (Andrija Štampar) buvo vienas iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įkūrėjų ir pirmininkavo pirmajai Pasaulio sveikatos asamblėjai 1948 metais.
Dr. Birutė Bartkevičiūtė
LSMU Geriatrijos klinika