Interviu vienu klausimu: Mano ruduo

…metas, kai miškas kviečia kurti

Neringa Garmuvienė:
– Per gyvenimą dažnai keliaujame skubėdami – atliekame kasdienius darbus, rūpinamės kitais ir nepastebimai įsisukame į rutiną. Tame nuolatiniame skubėjime kartais nutolstame nuo savęs, savo svajonių ir vidinio balso.
Tačiau ateina metas, kai sustoji ir nuoširdžiai savęs paklausi: kas aš iš tiesų esu? Kokia mano gyvenimo prasmė? Kas man svarbiausia, kokios yra mano tikrosios vertybės ir prioritetai? Tuomet prasideda savęs ieškojimo kelias. Jame dažnai būna daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau kažkur giliai viduje pamažu atsiranda aiškus pajautimas, ką iš tikrųjų nori ir turi daryti.
Būtent šiame ieškojimų kelyje atradau dar vieną savo kūrybiškumo pusę – pradėjau kurti rankų darbo kūrinius „Miškų dukra“. Juose esu aš pati – mano emocijos, mintys ir pasaulis, kurį jaučiu savo širdimi. Tai gamtos grožis, miško ramybė ir tikrumas, kuriuo noriu dalytis su kitais. Kiekvienas kūrinys man yra tarsi maža istorija, gimusi iš vidinio pajautimo ir artimo ryšio su gamta.
Ruduo man yra vienas gražiausių ir kūrybiškiausių metų laikų. Jis žavi sodriomis spalvomis, miško ramybe, drėgnos žemės kvapu ir nuolat besikeičiančiu gamtos paveikslu. Gyvendama miško apsuptyje, šį virsmą galiu stebėti visai iš arti. Rudenį gamta tarsi sulėtėja ir pakviečia stabtelėti, įsiklausyti į tylą bei pastebėti tai, pro ką vasarą galbūt praeiname skubėdami.
Mano kuriami „Miškų dukros“ darbai su rudeniu siejasi labai natūraliai. Juose vyrauja žemiškos spalvos, samanų žaluma, medžio šiluma ir įvairios miško tekstūros. Kiekviename kūrinyje stengiuosi išsaugoti dalelę gamtos – jos tikrumą, ramybę ir jaukumą. Ruduo tam suteikia ypač daug įkvėpimo.
Šiuo metų laiku miškas dovanoja gausybę kūrybinių medžiagų: įdomių šakų, medžio žievės, kankorėžių, gilių, kaštonų, spalvingų lapų, kerpių, samanų ir dailiai susisukusių šaknų. Kartais užtenka vienos neįprastos šakelės ar žievės gabalėlio, kad mintyse gimtų būsimo kūrinio vaizdas. Gamtoje nėra dviejų visiškai vienodų formų, todėl ir kiekvienas rankų darbo kūrinys tampa vienintelis bei nepakartojamas.
Iš rudens miško elementų galima kurti vainikus, žvakides, sienų dekoracijas, paveikslus, stalo kompozicijas, žibintus ir mažus miško pasaulius namams. Natūralias medžiagas galima derinti su stabilizuotomis samanomis ir gėlėmis, stiklu, švieselėmis ar senais, naujam gyvenimui prikeltais daiktais. Taip gimsta dekoracijos, kurios ne tik puošia namus, bet ir primena pasivaikščiojimą miške.
Man ruduo dovanoja ne vien medžiagų kūrybai. Jis suteikia ramybės, įkvėpimo ir moko priimti pokyčius. Medžiai paleidžia lapus, gamta atsisveikina su tuo, kas jau atliko savo paskirtį, ir tyliai ruošiasi naujam etapui. Šiame virsme matau daug grožio ir prasmės.
Kurdama noriu, kad žmogus, pažvelgęs į mano darbą, pajustų bent mažą dalelę tos ramybės, kurią pati randu miške. Kad mano kūrinys būtų ne tik gražus namų akcentas, bet ir šiltas priminimas sustoti, atsikvėpti, išgirsti save ir pabūti arčiau gamtos. Būtent tai man yra pati gražiausia rudens dovana.

…jaukumo, ramybės, gražių spalvų metas…

Simona Vaicekauskaitė-Šalčė:

– Ruduo man ypač artimas – galbūt todėl, kad pati esu gimusi pačioje jo pradžioje, rugsėjo 7-ąją. Labiausiai mėgstu pirmuosius rudens mėnesius, kai dienos dar šviesios ir šiltos, tačiau gamta jau pamažu keičia savo spalvas. Šį laiką gaubia tam tikra paslaptis ir magija: rytai pasitinka lengvu rūku, saulė šviečia švelniau, o medžių lapai kasdien nusidažo vis kitais atspalviais.
Ruduo, o ypač jo pradžia, man nėra liūdnas metų laikas. Priešingai – jis leidžia šiek tiek sulėtinti kasdienį tempą, daugiau laiko skirti artimiesiems ir pomėgiams. Vienas jų – knygų skaitymas. Turbūt daugeliui pažįstamas tas jaukus jausmas, kai už lango lyja ar tyliai krinta lapai, o namuose galima išsivirti puodelį arbatos, patogiai įsitaisyti ir pasinerti į įtraukiančios knygos pasaulį ar tiesiog pažiūrėti serialo, kuriam vis pritrūksta laiko, seriją.
Man ruduo – tai jaukumo, ramybės, gražių spalvų ir prasmingų akimirkų su artimaisiais metas.