Paminėtas Prienų krašto žydų žūties 85-metis

1941 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje miškelyje netoli Prienų buvo nužudyti 1078 mūsų krašte gyvenę žydų tautybės žmonės. Nuo tos tragiškos dienos prabėgo 85-eri metai. Ši liūdna data Prienuose paminėta renginiu „Atminties kelias 1941–2026“. Jame dalyvavo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja, LR Seimo narė Jūratė Zailskienė, Izraelio Valstybės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, LR Seimo narys Emanuelis Zingeris, LR Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Arvydas Daunoravičius, Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Michail Segal, JAV ambasados Lietuvoje Politikos skyriaus patarėja Emma Locatelli ir atstovė Renata Dromantaitė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, būrelis Prienų krašto žmonių, mokytojų, mokinių.

Iš Laisvės aikštės – į žydų žudynių vietą
Tarptautinės komisijos inicijuotas „Atminties kelias“ turi labai aiškią prasmę – eiti istoriniu keliu iš vietovės, kur žydai gyveno, į vietą, kur jie buvo sunaikinti, tad po oficialaus atidarymo Laisvės aikštėje renginio dalyvių eisena pajudėjo į Prienų žydų žudynių vietą. Šiuo keliu prieš 85-erius metus į mirtį buvo varomi Balbieriškio, Birštono, Jiezno, Prienų, Stakliškių, Veiverių ir kitų aplinkinių vietovių žydai – vyrai, moterys, tėvai, vaikai, seneliai, anūkai.
– Šiandien į žudynių vietą einame ne tam, kad atkurtume tik praeities siaubą. Einame tam, kad iš užmaršties žmones susigrąžintume. Kad prisimintume, jog šiame mieste jie gyveno, kad pasakytume: jų istorija yra Prienų istorijos dalis, – sakė renginio vedėjas Eugenijus Rakauskas.

Žydų tautos tragedija – ir mūsų tragedija
Dalyviams renkantis į žudynių vietą, buvo skaitomos nužudytų žydų vardai, pavardės. Tylos minute pagerbti ne tik Prienų krašte gyvenę ir 1941 metais nužudyti žydai, bet ir visos Holokausto aukos. Graudžiai suskambo Romos Ruočkienės atliekama rauda.
– Prieš 85-erius metus šioje vietoje buvo sunaikinta tai, ko neįmanoma pakeisti jokiu skaičiumi – žmonių gyvenimai. Buvo nužudyti 1078 Prienų ir į Prienus suvaryti aplinkinių vietovių žydai. Tai buvo žmonės, kurie turėjo mėgstamas vietas, kasdienius darbus, draugus, kaimynus, planus rytojui. Šiandien negalime jų sugrąžinti į gyvenimą, tačiau galima sugrąžinti į Prienų miesto atmintį, – sakė E. Rakauskas. Jis taip pat pažymėjo, kad bendruomenei ši pareiga labai svarbi ir dėl to, kad šiandien kalbėtume ne tik apie mirtį, bet ir apie gyvenimą, kurio netekome.
Mintimis apie istorinę atmintį, atsakomybę ir būtinybę saugoti žmogaus orumą dalijosi ir meras Alvydas Vaicekauskas, kiti garbūs renginio svečiai, teigdami, kad žydų tautos tragedija yra ir mūsų krašto tragedija.

Atmintis senaties termino neturi
– Šiandien susirinkome į Prienus turėdami svarbų tikslą – prisiminti čia gyvenusius žydus, kurie buvo šio miesto neatsiejama dalis ir kurių gyvenimai buvo sunaikinti. Jie čia gyveno, dirbo, augino vaikus, kūrė verslus, garsinančius miestą, puoselėjo savo tradicijas, prisidėjo prie šios bendruomenės gyvenimo bei jo savitumo. Jie nebuvo svetimi. Prienai buvo jų namai. 1941 metais šis gyvenimas iš jų buvo žiauriai atimtas. Šiandien mes juos prisimename ne tik kaip aukas, bet ir kaip žmones. Stovėdami čia mes negalime pakeisti to, kas įvyko, tačiau galime nuspręsti, ką daryti su tų, kuriuos praradome, atminimu. Atmintis senaties termino neturi. Atminimas yra pagarbos išraiška. Tai yra ir atsakomybė, – kalbėjo Izraelio valstybės ambasadorė Shelly Hugler Livne.
JAV ambasados patarėja Emma Locatelli priminė ir turtingą 600 metų Lietuvos žydų istoriją, gyvybiškai svarbų žydų vaidmenį formuojant Lietuvos istoriją ir kultūrą, taip pat kovą už jos nepriklausomybę.
– Lietuvoje naciai ir jų vietiniai kolaborantai nužudė daugiau nei 200000 žydų, daugiau kaip tūkstantis nužudyta ir Prienuose. Šios niūrios metinės ragina mus apmąstyti, ko turime pasimokyti iš istorijos. Holokaustas mums parodo, prie kokios siaubingos pabaigos gali privesti nevaržomas antisemitizmas. Jungtinės Amerikos Valstijos tvirtai pasisako prieš Holokausto iškraipymą ir neigimą, kuris tebėra pavojinga antisemitizmo forma. Esame įsipareigoję ginti tikslią ir teisingą Holokausto ir jo vykdytojų istoriją ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Išsamiai ir teisingai mokydami apie žydų paveldą Lietuvoje ir Holokaustą, suteikiame ateities kartoms žinių ir empatijos, kurių reikia norint atpažinti antisemitizmą ir kitas neapykantos formas ir kovoti su jomis, kad ir kur jos kiltų, – pažymėjo Emma Locatelli.
Buvo prisiminta ne tik skaudi ir tragiška žydų tautos praeitis, bet ir kviesta iš jos mokytis, gerbti ir saugoti žuvusiųjų atminimą. Nuskambėjus žydų maldai, renginio dalyviai prie akmens, žyminčio atminimo vietą, padėjo gėles ir akmenėlius. Žydų tradicijoje ant kapo padėtas akmenėlis yra atminimo, pagarbos ir buvimo kartu ženklas. Tai ir tyli žinutė, kad gerbiame, prisimename, nepamirštame.

Kaip žydų bravoras išgarsino Prienus
Antra renginio dalis vyko Prienų krašto muziejuje. Čia atidaryta Prienų miesto prieškario istoriją menanti paroda „Prienų bravoras. Kaip alus išgarsino miestą“. Ją pristatė muziejaus direktorė Lolita Batutienė ir jos pavaduotoja, vyriausioji rinkinių kuratorė Ernesta Juodsnukytė. Mintimis apie XX a. pirmoje pusėje klestėjusį garsųjį žydo Leizerio Golbergo įkurtą bravorą, jo reikšmę miestui pasidalino parodos rengėjai ir prisidėjusieji prie eksponatų bei Prienų istoriją liudijančios medžiagos surinkimo. Paroda veiks iki spalio 6 d.
Holokausto aukų paminėjimas ir ši paroda priminė, kad miesto istoriją sudaro žmonių gyvenimai, jų likimai. Tai atmintis, kurią privalome saugoti ir perduoti ateities kartoms.
Onutė Valkauskienė
Autorės nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas