Per gatvės meną – į pažintį su Prienų kraštu

Šiuolaikinis miestas nebėra pilkų pastatų, asfalto, grafičiais aprašinėtų tvorų ir želdinių visuma. Viešąsias erdves pagyvina profesionalusis menas, kuris drąsiai žengia į gatves, paversdamas jas atviromis, bet kuriuo metu prieinamomis galerijomis – jose mezgasi gyvas dialogas tarp praeities ir dabarties, tarp vietos bendruomenės ir atvykstančių svečių.

Meniniai akcentai – ne tik miesto išskirtinumas
Prienų miestas ir seniūnijų miesteliai pastaraisiais metais tapo puikiu šio reiškinio pavyzdžiu. Iš privataus verslo, kultūros įstaigų, Savivaldybės ir menininkų iniciatyvos bei bendradarbiavimo gimstantys, skirtingų šaltinių lėšomis finansuojami gatvės meno projektai – unikalūs piešiniai ant pastatų sienų, tvorų bei skulptūros skveruose, panemunėje – ne tik estetiškai papuošia šias erdves, bet ir padeda pažinti vietovės istoriją, krašto identitetą, tampa priemone kurti gilesnius socialinius ryšius.
Prienų turizmo ir verslo informacijos centro parengtas pėsčiųjų ir dviračių maršrutas „Atrask, pažink, pajausk gatvės meną Prienuose“ jungia net 16 skirtingų meninių objektų. Nuo pirmojo ir vieno ryškiausių sieninės tapybos piešinio (muralo) – keliautojo ir žurnalisto Mato Šalčiaus portreto, 2019 m. sukurto ant komercinės paskirties pastato prie autobusų stoties, per kelerius metus mieste atsirado ir daugiau meninių simbolių. O pastaraisiais metais gatvės meno iniciatyvos išplito ir į rajono miestelius. Vien tik šią vasarą profesionalūs menininkai sukūrė tris, sėkmingai viešąsias erdves atgaivinusius sieninės tapybos pavyzdžius Stakliškėse, Jiezne, Skriaudžiuose, jau sulaukusius vietos gyventojų palankumo bei keliautojų susidomėjimo.
„Gyvenimo“ kalbinti pašnekovai teigė, kad kiekvienas vizualus projektas atsiranda neatsitiktinai – jis neša tam tikrą užkoduotą žinutę ar emociją, o prigijęs aplinkoje keičia mūsų kasdienybę ir supratimą apie gatvės estetiką.

Kviečia stabtelėti ir susimąstyti
Kraštietis dailininkas Petras Lincevičius kartu su kūrybininke Mante Jaruševičiūte sukūręs patį pirmąjį Prienų mieste milžinišką piešinį ant privataus pastato sienos, prisimena, kad ši idėja gimė iš gražaus ryšio su pastato savininkais. Verslininkai norėjo ne tik papuošti savo pastatą, bet ir palikti prasmingą akcentą miestui. Vaizdavimui pasirinktas kraštietis M. Šalčius ant motociklo – aktyvus XX a. visuomenininkas, keliautojas, vienas iš Šaulių sąjungos steigėjų ir Žurnalistų sąjungos narys – idealiai tiko vietai šalia judrios pagrindinių kelių sankryžos ir tapo kelionių, judėjimo, pažinimo metafora. Piešinio fone panaudotas istorinis senųjų Prienų popieriaus dirbtuvių vandens ženklas – dar viena užuomina į miesto istoriją.
Visiškai kitokias, į vidinį dvasinį komfortą, pastovumą, pamatines vertybes orientuotas emocijas spinduliuoja iš Prienų kilusio jauno menininko Arno Rasimavičiaus grafinis darbas „Meilė–Šeima–Namai“ ant parduotuvės pastato J. Brundzos gatvėje. Autoriui šiuo kūriniu norėjosi „skubančiame pasaulyje sukurti erdvę, kuri kviestų praeivius sustoti, pajusti saugumą ir apmąstyti namų bei šeimos svarbą.“
Dar vienas išskirtinis gatvės maršruto piešinys – išraiškingas poeto Justino Marcinkevičiaus portretas ant Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos pastato sienos – šalia esančią lauko erdvę pavertė gyvu kultūriniu objektu. Kiemelyje dažnai rengiami poezijos vakarai ir moksleivių edukaciniai užsiėmimai, skirti kraštiečio poeto atminimui, prie portreto fotografuojasi miesto svečiai. Justinas Marcinkevičius yra itin mylimas kūrėjas, todėl ir gyventojų, ir turistų atsiliepimai apie šį meninį akcentą išskirtinai pozityvūs.
Renginių lankytojai pastebi, kad tapytas portretas kiemelyje sukuria ypatingą aurą, susidaro įspūdis tarsi pats poetas simboliškai dalyvautų poezijos skaitymuose.
Specialistai pažymi, kad gatvės menas pasižymi unikaliu gebėjimu perkurti fizinę aplinką, pakeisti erdvės atmosferą be didelių architektūrinių intervencijų.
Dailininko P. Lincevičiaus tvirtinimu, „gatvės piešiniai pakeičia apleistas miesto erdves, užtušuoja, pagyvina pastatų sienas ir tvoras, suteikia daugiau spalvų gyvenamajai aplinkai.“

Ieškoma dermės su aplinka
Neretai baiminamasi, kad modernūs piešiniai ant sienų, tvorų, šaligatvių gali darkyti per dešimtmečius susiformavusį miestų veidą. Paklausta, kaip gatvės meno kūriniai derinami prie bendros Prienų miesto ir rajono architektūrinės vizijos, Prienų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Rima Sodaitienė akcentuoja pagarbą vietos istorijai bei vyraujančiam fiziniam kontekstui.
Anot jos, gatvės meno projektai dažniausiai gimsta netikėtai, tačiau tai nėra stichiškas reiškinys. Kiekviena idėja yra aptarinėjama su menininkais ir Savivaldybės skyrių specialistais, vyksta diskusijos, projekto sprendinių derinimas.
„Tada analizuojame aplinką, ieškom ir atrandam vietą, kurioje meninis akcentas geriausiai derėtų prie kraštovaizdžio ar būtų pateisinamas istoriniu požiūriu. Tinkamoje aplinkoje įkurdintos skulptūros, sienų piešiniai pagyvina miestą, suteikia savitumo ir pritraukia turistų,“ – pastebi pašnekovė.
Dailininkas P. Lincevičius įsitikinęs, kad nors gatvės meno projektai yra derinami, jie neprivalo išlaikyti vieningo stiliaus:
„Piešinių stilistikos, pasirinktų meno formų skirtingumas sukuria įvairovę. Kiekvienas autorius turi jam būdingą stilių, išraiškas, būtent šis nenuspėjamumas ir suteikia daugiau įdomumo gatvės meno maršrutu keliaujančiam turistui.“

Kiekvienas atras vietą nusifotografuoti
Prienų TVIC turizmo ir verslo konsultantė Asta Vaitkevičienė sako, kad į sukurtą maršrutą „Atrask, pažink, pajausk gatvės meną Prienuose“ įtraukti labai skirtingi gatvės meno pavyzdžiai: ir jau paminėti sienų piešiniai, ir „Žiburio“ kalnelio simbolis, ir plenero metu sukurtos Sakurų parko skulptūros, ir Beržyno parko sporto erdvėje visuomenininkų iniciatyva miesto motyvais ištapyta tvora.
„Kiekvienas keliaujantis maršrutu jame ras meninį objektą, prie kurio norės sustoti ilgiau. Pastebime, kad Justino Marcinkevičiaus kiemelis su meniniais akcentais labiau domina tikslinę publiką – išsilavinusius, mėgstančius literatūrą, besidominčius poeto kūryba, dažniau vyresnio amžiaus žmones. Jaunimui patrauklus šiuolaikiškas, interaktyvus menas. Bene pačiu populiariausiu traukos objektu, kurio nuotraukomis dalinamasi socialiniuose tinkluose, tarp turistų ir miesto lankytojų vienareikšmiai tapo skulptūra „Asmenukė prie Nemuno“,“ – pastebi A.Vaitkevičienė.

Pasakoja atskirų vietovių praeities istorijas
Šią vasarą trys profesionalių menininkų sukurti sieninės tapybos paveikslai papuošė ir Prienų rajono seniūnijų miestelius. Jų siužetai pagrįsti vietos istorija ir paveldu. Lietuvoje žinomas menininkas Linas Kaziulionis Stakliškėse ant Kultūros ir laisvalaikio centro sienos nutapė unikalią „Atminties ir garso sieną“. Piešinys sujungia vaizdinį meną, vietos istoriją ir garsinį paveldą. Istoriją čia galima ne tik pamatyti, bet ir išgirsti. Šis kūrinys tarsi apibendrino pusę metų trukusį bendruomenės projektą „Eina garsas“ ir iš karto tapo keliautojų mėgstamu lankytinu objektu.
Skriaudžiai, šiemet tapę Mažąja Lietuvos kultūros sostine, ieško įvairių akcentų, kaip galėtų patraukliau save pristatyti. Vienas jų – naujasis gatvės meno piešinys su karvedžio Napoleono Bonaparto atvaizdu, kuris, pasak gražios vietinės legendos, lankėsi Skriaudžiuose ir sudorojo paskutinę klebono vištą. Istorikai tuo abejoja, tačiau kūrinys atsirado neatsitiktinai – vietovė turi istorinį ryšį su imperatoriaus karo keliu, vedusiu per Veiverius. Šį piešinį, bendradarbiaujant su Veiverių kultūros ir laisvalaikio centru, nupiešė profesionali gatvės meno kūrybinė grupė „Gyva Grafika“.
Ypatingu meniniu ir istoriniu gyliu išsiskiria dailininko Petro Lincevičiaus piešinys Jiezne. Jį menininkas, padedant kolegai dailininkui Šarūnui Baltrukoniui, sukūrė ant Kultūros ir laisvalaikio centro pastato, kuris stovi buvusios istorinės Pacų laikų karčiamos vietoje. Tai – viena iš priežasčių aktualizuoti minėtą laikmetį. Šis projektas, finansuotas Savivaldybės ir INTERREG programos lėšomis, pareikalavo daugiau nei metų pasiruošimo – menininkas studijavo istorinius šaltinius, senuosius N.Ordos Pacų dvaro piešinius, analizavo buvusių rūmų freskų fragmentus, spalvinę gamą, apžiūrėjo išlikusių rūsių skliautus, piešė eskizus, parinko spalvas, atmosferos poveikiui atsparius dažus. Todėl ant pastato pavaizduoti elementai yra pagrįsti istoriškai, piešinys darniai įsikomponuoja į Pacų palikimui Jiezne skirtų meninių akcentų visumą.
„Prienų krašte anuomet stovėjo didingas visos valstybės mastu dvaras, apie tai byloja išlikę atskiri fragmentai. Šiuo darbu ir norėjau parodyti, kad tie elementai, kurie yra tarsi išplėšti popieriaus gabalėliai, tačiau sudėti kartu sluoksniais vienas kitą dengia ir yra vienos istorijos dalis,“– pastebi P. Lincevičius.
Jis džiaugėsi, kad pats kūrybinis procesas tapo bendruomeniniu įvykiu. Kai pradėjo ryškėti vaizdas, suintriguoti vietos gyventojai sustodavo, prieidavo pasikalbėti, dalindavosi vaikystės prisiminimais apie tai, kur žaisdavo, kas tuomet dar buvo išlikę iš dvaro aplinkos.

Gyventojams – pasididžiavimas, turistams – netikėtumas
Ir dailininkui, Petrui Lincevičiui, ir Prienų turizmo ir verslo informacijos centro konsultantei Astai Vaitkevičienei džiugu, kad profesionaliai atliktų meninių akcentų mūsų krašte daugėja.
„Gatvės meno piešiniai yra populiarūs lankytini objektai, o vedant ekskursijas jie tampa tarsi dėmesį atkreipiančiu atspirties tašku, prie kurio galima patraukliau pristatyti miesto istoriją, asmenybes, šiuolaikines tendencijas,“– sako A.Vaitkevičienė.
Vietiniai gyventojai profesionalųjį gatvės meną vertina dėl vykusiai parinktų siužetų, estetiško ir gyvo vaizdo, reprezentacinių akcentų, puikiai pabrėžiančių gyvenamosios vietovės dvasią. Atvykusiems iš toliau gatvės menas Prienuose – nauja ir netikėta kultūrinė stotelė Lietuvos žemėlapyje.
Anksčiau daugelis jų Prienus apžvelgdavo pro automobilio langą pakeliui į Birštono kurortą. Dabar norisi išlipti ir pasidomėti. Maršrutas neįpareigoja – jį galima įveikti pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku, o krašto identitetą pažinti interaktyviai.
Siekiant, kad keliautojų patirtis būtų dar sklandesnė, Prienų turizmo ir verslo informacijos centras nuolat tobulina turistinės informacijos pateikimą: savarankiškai keliaujančiųjų patogumui išleistas specialus lankstinukas su žemėlapiu ir meninių objektų aprašymais, o netrukus bus įdiegta kelią rodanti išmani mobilioji programėlė su maršruto stotelėmis, nuorodomis, ką apžiūrėti, kur pavalgyti, kokį renginį aplankyti.
Dalė Lazauskienė
Nuotaukos – Prienų TVIC, P.Lincevičiaus, R.Šimukauskaitės, Stakliškių KLC, skriaudžiai.lt

Rubrikoje „Gyvenimo medis augina naujas šakas“. Bookmark the permalink.