Antroji „Gustaičių vasara“

Vilnietė gydytoja Jolita Bužinskienė su šeima per kelerius metus atgaivino savo senelės – šio krašto dainų karalienės Adelės Kazlauskienės – sodybą Prienų rajone, Veiverių seniūnijoje, Gustaičių kaime. Senasis vienkiemis vėl prisipildė žmonių balsų, dainų ir gyvenimo, o anūkės iniciatyva čia gimė tradicija vasarą suburti giminaičius ir vietos bendruomenę į „Gustaičių vasarą“.
Šiemet, rugpjūčio 8 dieną po šv. Mišių, minint Adelės Kazlauskienės 124-ąsias gimimo metines, festivalis „Gustaičių vasara“ surengtas jau antrą kartą. Tai buvo šilta bendrystės šventė, kupina jaukių pokalbių, juoko, prisiminimų ir džiaugsmo vėl susitikus. Sodyboje skambėjo Adelės Kazlauskienės dainos ir kanklių muzika, kurią atliko Skriaudžių ansamblis „Kanklės“ bei jaunieji kanklininkai – etnomuzikavimo stovyklos „Suvalkijos žali sodai“ dalyviai, vadovaujami Dalios Venckienės.
Sodybos atgimimas – ne vieno žmogaus darbas. Jolita ypač dėkinga savo seseriai, mamai, sūnui ir tetai, kurie visus šiuos metus buvo šalia, padėjo darbu, rodė rūpestį ir palaikymą. Jų visų pastangomis senoji šeimos sodyba tapo vieta, kurioje ne tik saugomas praeities atminimas, bet ir kuriami nauji prisiminimai. Atgaivintas vienkiemis ir jame tęsiama dainavimo tradicija primena, kad kultūrinį kaimo paveldą galima išsaugoti ne tik archyvuose ar muziejuose. Jis išlieka gyvas tada, kai į senus namus sugrįžta žmonės, kai susitinka kelios kartos ir vėl suskamba kadaise čia dainuotos dainos.
Apie močiutės palikimą. Senosios Suvalkijos kaimo dainų ir tautosakos žinovės, dainininkės Adelės Kazlauskienės (1902–2004) repertuarą sudarė apie 200 autentiškų dainų, raudų, baladžių ir pasakojimų. Jos dainos skambėjo lietuvių folkloro šventėse ir festivaliuose, teatro spektakliuose, buvo spausdinamos rinkiniuose, o jų įrašai iki šiol saugomi tautosakos archyvuose. Šiandien jos dainos vėl skamba ten, kur kadaise skambėjo jos pačios balsas – Gustaičiuose.
„Gyvenimo“ informacija
Organizatorių nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas