Birštono vasaros muzika: pamokos ir dovanos

Su Birštonu atsisveikino XV Birštono vasaros menų akademija, jaunuosius muzikos atlikėjus praturtinusi meistriškumo pamokomis ir naujomis patirtimis, žiūrovams dovanojusi festivalį „Birštono vasaros muzika“. Koncertai – tai ne tik susitikimai su jau žinomais ar savo veiklą pradedančiais muzikantais, dainininkais, ne tik proga jų paklausyti, bet ir galimybė geriau pažinti muzikos pasaulį, išgirsti, ko nežinojai, užlopyti vieną kitą išprusimo spragą. Birštono vasaros menų akademijos sumanytoja, koncertų organizatorė ir vedėja, profesorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė turi kuo pasidalinti ir noriai tą daro.

Sekmadienį vykusio baigiamojo koncerto metu penkioliktosios Birštono menų akademijos iniciatorei, Muzikų sąjungos prezidentei, prof. Audronei Žigaitytei-Nekrošienei už birštoniečiams dovanojamą šventę padėkojo Birštono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Tirvienė.

Ne vienas žiūrovas nustebo, kad „Metų laikų“ autorius, italų kompozitorius Antonijus Vivaldis rašė operas – akademijos dalyvė Marija Širvinskaitė atliko arijas iš jo operų „Tigranas“ ir „Justinas“.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muziką ir jos kūrėjus iš užmiršties prikeliančios pianistės Šviesės Čepliauskaitės rečitalis „Atodūsiai ir aistros“ paskatino pasidomėti Vilniuje gimusiu kunigaikščiu Antanu Henriku Radvila, artimu vokiečių literatūros klasiko Johano Volfgango fon Gėtės bičiuliu. Turbūt retas klausytojas žinojo, kad kunigaikštis grojo violončele, kūrė muziką garsiajam Gėtės „Faustui“.
Pianistės Monikos Dars rečitalyje „Baltijos aidai“ greta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Zitos Bružaitės muzikos skambėjo estų kompozitoriaus Arvo Pärto ir latvio Pēterio Vasko kūriniai. Tenka pripažinti, kad retai pasitaiko proga išgirsi artimiausių kaimynų – estų ir latvių – muziką.
Trečią kartą Birštone grojo pianistas Paulius Anderssonas (šiemet jis ir akademijos pedagogas), gausių aplodismentų sulaukė Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos abiturientas Povilas Ušinskis. Jaunajam pianistui galima pavydėti ne tik talento – ir jo pedagogės, mokytojos ekspertės Raimondos Sližienės.
Keturis vakarus skambėjo fortepijono muzika, ir kaip pastebėjo profesorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, tas pats instrumentas kiekvienam pianistui paklūsta skirtingai – tarsi būtų kitas. Bet ir pats geriausias instrumentas neprilygs žmogaus balsui – tuo buvo galima įsitikinti jau pirmajame festivalio koncerte „Operos lobynai“, kuriame dainavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Julija Stupnianek, akompanavo Giedrė Muralytė-Eriksonė.
Įspūdingą kamerinės muzikos koncertą „Meilės keliai“ dovanojo šiemetinės akademijos pedagogė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė ir pianistė Audronė Kisieliūtė – jų pasirodymuose ypač džiugina prancūziškos dainos, todėl norisi pritarti profesorei Audronei Žigaitytei-Nekrošienei, kad prancūzų kalba tarsi ir skirta šiai solistei.
Polinos Chistovos fleitos garsų spalvos priminė žmogaus balsą, o Edgaro Dičpinigaičio akordeonas – vargonų gausmą.
Pradėdama „Birštono vasaros muzikos“ festivalį jo organizatorė, profesorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė kalbėjo apie muzikos lobyną, apie tai, kiek lobių slypi jaunuosiuose muzikantuose, dainininkuose, kaip svarbu juos pastebėti ir kitiems parodyti. Todėl kiekviename koncerte buvo pristatyti, dainavo, grojo akademijos dalyviai.
Lobių tenka ieškoti, profesorės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės ieškoti nereikia, todėl apie ją tiktų ištarti: koks didelis turtas yra šis žmogus. Visas gyvenimas su muzika ir muzikoje, gausybė sukauptų žinių, noras, gebėjimas jomis dalintis ir sudominti. Pagarba ir dėkingumas išėjusiems kūrėjams, rūpestis jaunąja muzikų karta.
Ačiū už koncertus. Birštono vasaros menų akademija augina ne tik jos dalyvius – ir žiūrovus, klausytojus. O tie skambantys rugpjūčio vakarai stiprina meilę ne vien muzikai – ir Birštonui, turinčiam geras sąlygas priimti didelius talentus ir padedančiam augti jauniems.
Genovaitė