Atminties keliu – nuo Vilniaus iki Matiešionių, prisimenant profesorių Joną Kazlauską

Rugpjūčio 1-oji Birštono kraštui – ypatinga diena. Šiemet minėjome iškilaus mūsų krašto žmogaus, vieno žymiausių XX amžiaus baltistų ir lietuvių kalbininkų, profesoriaus Jono Kazlausko gimimo 96-ąsias metines. Tai proga dar kartą prisiminti žmogų, kurio moksliniai darbai garsino Lietuvą pasaulyje, o jo vardas ir šiandien įkvepia saugoti gimtąją kalbą bei puoselėti tautos kultūrinį paveldą.
1930 metų rugpjūčio 1 dieną Matiešionių kaime, tuometiniame Nemajūnų valsčiuje, gimęs Jonas Kazlauskas tapo vienu ryškiausių Lietuvos kalbotyros mokslininkų. Jo tyrimai lietuvių kalbos istorinės gramatikos, fonologijos ir akcentologijos srityse padėjo naujus pamatus lietuvių kalbos istorijos tyrimams. Profesorius pirmasis lietuvių kalbotyroje plačiai taikė modernius kalbų istorinio tyrimo metodus, kurie atvėrė naujas baltistikos mokslo perspektyvas.
Ypač reikšminga Jono Kazlausko iniciatyva buvo 1965 metais pradėtas leisti tarptautinį pripažinimą pelnęs baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“, iki šiol išliekantis vienu svarbiausių šios srities mokslo leidinių. Profesoriaus pastangomis Vilniuje pradėtos rengti tarptautinės baltistų konferencijos tapo ilgamete tradicija, vienijančia įvairių šalių mokslininkus.
Minint profesoriaus gimimo metines, Birštono muziejus 2026 m. liepos 31 d. surengė pažintinę išvyką, pakvietusią bendruomenės narius leistis profesoriaus gyvenimo ir jo amžininkų pėdsakais.
Kelionė prasidėjo Vilniaus Saulės kapinėse, kur buvo pagerbtas Jono Kazlausko ir jo žmonos atminimas. Antakalnio kapinėse aplankytas poeto Justino Marcinkevičiaus kapas, o tą pačią dieną dalyviai tapo ir iškilmingo Medininkų tragedijos aukų pagerbimo ceremonijos liudininkais.
Vėliau kelionė tęsėsi Vilniaus universitete. Čia profesorius Jurgis Pakerys įdomiai ir įtaigiai pasakojo apie Jono Kazlausko mokslinę veiklą, jo reikšmę Lietuvos kalbotyrai bei supažindino su universiteto erdvėmis, menančiomis iškilų mokslininką.
Sugrįžtant į Birštono kraštą sustota Nemajūnuose prie garbaus Birštono krašto žmogaus, Birštono garbės piliečio, buvusio Lietuvos Respublikos Seimo nario Juozo Palionio amžinojo poilsio vietos. Vėliau aplankyta profesoriaus Jono Kazlausko tėviškė Matiešionyse. Vasaros pilnatvėje nokstantys obelų vaisiai, vėjo linguojami rugių laukai ir išpuoselėta sodybos aplinka priminė, kad būtent čia prasidėjo žmogaus, tapusio pasaulinio lygio mokslininku, gyvenimo kelias.
Per daugiau kaip keturis dešimtmečius Matiešionyse sukurta unikali profesoriaus Jono Kazlausko atminimo erdvė.
1984 metais Kalbos dienos proga čia buvo atidengtas pirmasis paminklinis akmuo. 1989 metais atkurta profesoriaus tėviškės sodybvietė, jos kieme pastatyta liaudies meistro Ipolito Užkurnio sukurta medinė skulptūra – Jono Kazlausko bareljefas. Vėliau buvo sutvarkytas privažiavimo kelias, įrengtos rodyklės, o 1994 metais pasodinta Ąžuolų alėja.
1996 metais tautodailininkų plenero metu sodyboje iškilo aštuoni stogastulpiai, simbolizuojantys svarbiausius profesoriaus gyvenimo ir veiklos etapus. 2009 metais čia sužaliavo Tūkstantmečio ąžuolynas.
Atminimo erdvę papildo Saulės ratas – amžinybės, gyvybės ir šviesos simbolis – bei grakščios gervių skulptūros, primenančios profesoriaus mėgtą dainą. Šie simboliai kviečia susimąstyti apie kalbos reikšmę tautos tapatybei ir žmogaus pareigą saugoti savo kultūros paveldą.
Kasmet rugpjūčio 1-ąją Jono Kazlausko tėviškėje susirenka bendruomenė, mokslininkai, kultūros žmonės ir svečiai iš įvairių Lietuvos vietų. Šios sueigos tapo gražia tradicija, liudijančia, kad profesoriaus atminimas išlieka gyvas ir prasmingas.
Jono Kazlausko vardas šiandien skamba ne tik gimtajame krašte. Birštono savivaldybės ir mokslo institucijų iniciatyva įsteigta profesoriaus vardo premija, skiriama jauniesiems mokslininkams už reikšmingus baltų kalbų tyrimus. Ji skatina tęsti profesoriaus pradėtus darbus ir ugdo naująją baltistų kartą.
2024 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, prof. Jono Kazlausko auditorijoje, atidengtas bronzinis bareljefas ir įkurtas profesoriaus vardo subfondas filologijos mokslui remti. Jau 2025 metais iš šio fondo investicinės grąžos paskirta pirmoji vardinė premija.
Nors profesoriaus gyvenimas tragiškai nutrūko 1970 metais, jo mokslinis palikimas išliko gyvas ir šiandien yra neatsiejama Lietuvos mokslo bei kultūros istorijos dalis.
Birštono muziejus nuosekliai puoselėja Jono Kazlausko atminimą, organizuoja renginius, edukacines programas ir pažintines išvykas, kviesdamas visuomenę iš naujo atrasti šią iškilią asmenybę.
Nuoširdžiai dėkojame visiems rugpjūčio 1-osios išvykos dalyviams už bendrystę, pagarbą istorijai ir meilę gimtajam kraštui. Tokie susitikimai primena, kad didžių žmonių atminimas gyvas tol, kol jį puoselėjame.
Profesoriaus Jono Kazlausko vardas šiandien gyvena ne tik mokslo leidiniuose ar memorialiniuose ženkluose. Jis gyvas Matiešionių kraštovaizdyje, Vilniaus universiteto auditorijose, jaunųjų mokslininkų darbuose ir kiekviename lietuviškame žodyje, liudijančiame mūsų tautos gyvybingumą.
Irma Kereišienė
Birštono muziejaus muziejinės veiklos administratorė