Senovės lietuvių buitis ir tradicijos atgijo per patyrimą

Ar žinojote, jog muziejuje galima ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir tapti tikru amatininku? Kad apie senovės lietuvių buitį galima sužinoti ne klausant pasakojimų, bet pačiam išbandant, kuriant?
Liepos 23-osios vakarą Skriaudžių buities muziejuje vykęs renginys – vaikų, šeimų su vaikais ir jaunimo aktyvaus, kūrybiško laisvalaikio užimtumo paroda „O kaip seniau?“ – įrodė, jog taip, tikrai galima! Šio renginio metu visuomenei buvo pristatytos naujai įdiegtos muziejaus interaktyvios priemonės.
Šis renginys gerokai skyrėsi nuo daugelio kitų. Vietoje ilgų sveikinimo kalbų čia vyravo visus apjungęs bendras noras sužinoti, pažinti, pajausti tai, kaip gyveno mūsų senoliai. Muziejaus kiemas virto tikrų tikriausiu gyvu kaimu – vieta, kur kiekvienas galėjo ne stebėti, bet savo rankomis prisiliesti prie senųjų amatų, kaimo buities bei protėvių kasdienybės.
Vos įžengę pro vartus, lankytojai gavo „Skriaudžių amatininko“ pasą. Jis tapo ne tik smagia žaidimo dalimi, bet ir kvietimu leistis į pažinimo kelionę. Kiekvienoje veikusio Amatų kiemelio stotelėje reikėjo atlikti užduotį ir tik ją atlikus gauti amato mokytojo antspaudą, kaip patvirtinimą, jog mokinys gabus ir su amatu puikiai susipažinęs. Tik surinkus visus antspaudus pasas įsigaliojo, pasų poskyryje buvo patvirtintas muziejaus spaudu, o jo savininkas tapo tikruoju Skriaudžių amatininku!
Būtent čia, amatų kiemelyje, ir virė didžiausias šurmulys. Čia nusidriekė eilės norinčiųjų išbandyti senuosius amatus. Lankytojai susipažino su rimorystės amatu, pynė dirbinius iš vytelių, sekė duonos kelią nuo grūdo iki stalo, pynė rugiapjūtės pabaigtuvių vainikus, rišo puokšteles, mokėsi kaligrafijos subtilybių ir kanklėmis skambino pirmąsias savo gyvenime melodijas. Džiugino tai, kad prie edukacijų aktyviai jungėsi ne tik vaikai, bet ir tėvai, seneliai. Amatai tapo bendru patyrimu, sujungusiu skirtingas kartas.
Ne mažiau lankytojų pritraukė ir kromelis – kaimo turgelis, kuriame buvo galima ne tik įsigyti rankų darbo gaminių, bet ir dalyvauti edukacijose – bandyti įvaldyti makramė techniką, velti vilną, pramokti megzti, pabendrauti su ožiukais bei sužinoti, kaip iš pieno gimsta sūris, o iš augalų – hidrolatai. O kur dar jodinėjimas žirgu, kuris ir mažam, ir dideliam suteikė gausybę nuoširdžių emocijų.
Po darbų visi keliai vedė į smuklę, kurioje lankytojai ragavo naminės giros su medumi bei rabarbarais, šviežios duonos, keptos pagal autentišką senovinį receptą, mutinio ir kiunkės, gardintos spirgais, – patiekalų bei gėrimų, menančių senąsias Lietuvos kaimo tradicijas. Šie skoniai tapo natūraliu renginio tęsiniu ir dar vienu būdu pažinti mūsų kulinarinį paveldą.
Vis tik svarbiausias renginio akcentas – naujųjų Skriaudžių buities muziejaus interaktyvių priemonių pristatymas. Nuo šiol muziejaus lankytojai galės senovės lietuvių buitį pažinti ne tik apžiūrinėdami eksponatus, bet ir aktyviai įsitraukdami į veiklas.
Mažieji su tėveliais dėliojo dėlionę „Skriaudžių buities muziejaus ansamblis“, žaidė žaidimą „Dėliok-skenuok-sužinok ir nuvažiuok“, ant kurio kiekvienos detalės esantys QR kodai kvietė susipažinti su Prienų krašto muziejaus padaliniais, o vėliau ir atvykti į juos. Renginio dalyviai azartiškai ieškojo atsakymų apie senovės rakandus ir jų paskirtį žaidimuose „Atrask senovę dabarty“, Pažink senovės buitį“. Tokios priemonės ypač svarbios jaunajai kartai – jos leidžia istoriją pažinti per žaidimą, atradimą ir… galimybę legaliai naudotis telefonais, jais nuskaitant QR kodus. Kas gali būti geriau…
Tą pačią dieną pradėtas ir naujas muziejaus iniciatyvos ciklas „Kurkime muziejų drauge“. Tai iniciatyva, skatinanti jungtis bendruomenę ir dalyvauti muziejaus organizuojamose parodose, skolinant joms savo turimus buities daiktus. Pirmąja paroda tapo senųjų lygintuvų paroda, sudaryta vien iš bendruomenės narių paskolintų eksponatų. Didžioji jų dalis atkeliavo iš Elvyros Alaburdienės šeimos namų. Ši paroda tapo gražiu įrodymu, kad muziejų kuria ne tik jo darbuotojai – jį kuria žmonės, kurie saugo šeimų istorijas ir noriai jomis dalijasi su kitais.
Šiandien muziejai vis dažniau ieško naujų būdų sudominti lankytojus, o Skriaudžių buities muziejus pasirinko patį veiksmingiausią – leisti istoriją patirti. Renginys „O kaip seniau?“ parodė, kad kultūros paveldas tampa gyvas tuomet, kai jį galima paliesti, išbandyti ir išgyventi. Būtent tokie susitikimai skatina vaikus ir jaunimą domėtis savo krašto istorija, tradicijomis, šeimas – kartu kurti prisiminimus, o bendruomenę – didžiuotis savo tradicijomis ir jas perduoti ateities kartoms.
Projektas „Skriaudžių buities muziejaus ekspozicijos papildymas interaktyviomis priemonėmis“ finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Prienų rajono savivaldybės lėšomis.
Kristina Pažėrienė
Skriaudžių buities muziejaus muziejininkė