Ukrainoje kyla abejonių dėl šūvių į Rusijos gilumą

Bepiločiais orlaiviais, raketomis ukrainiečių kariškiai toliau skausmingai atakuoja Rusijos karines gamyklas, naftos perdirbimo įmones ir elektroninės prekybos sistemos sandėlius.
Internete ypač gausu ašarojančių Rusijos smulkiųjų verslininkų, užsiėmusių el. prekyba, atvaizdų. Nuo liepos mėnesio pradžios ukrainietiški dronai supleškino keletą didžiausių kompanijos „Wildberries“ (liet. laukinės/miško uogos) sandėlių. Smulkiųjų prekeivių ašarų pakalnės priežastis – ne tik prarastos prekės, bet ir sandėlių operatorės politika su klientais.
Keletą dienų prieš oro smūgius „Wildberries“ vienašališkai pakeitė prekių saugojimo savo sandėliuose taisykles, paskelbdama, kad neatsako už per nenumatytas aplinkybes (tarp jų ir dronų smūgius) prarastą turtą. Taip pat neleidžia savo klientams išsivežti jiems priklausančių prekių iš tų sandėlių, kurie kol kas yra sveiki ir ukrainiečių nesupleškinti. Be to, iš kompanijos klientų paskyrų apribota galimybė pervesti lėšas tuojau pat.
Ukrainos žurnalistas Vitalijus Portnikovas skelbia, esą tokios prekybos sistemos kaip „Wildberries“, kaip taisyklė, yra kuriamos ir sėkmingai veikia tokiose šalyse, kurių bankams yra pritaikomi apribojimai naudotis tarptautinių pervedimų sistema SWIFT, nes padeda rinkos dalyviams bei jų klientams kurti „pilkuosius“ prekybos mechanizmus, siekiant apeiti tarptautines sankcijas. Kaip pavyzdį jis nurodo, kad kelis dešimtmečius sankcijų režimu gyvenančiame Irane sėkmingai veikia el. prekybos platforma „Digikala“, kuri, be kitko, padeda Irano režimui gauti sankcijinių prekių, nepaisant tarptautinės bendrijos paskelbtų prekybos ribojimų.
Nominali „Wildberries“ vadovė – turtingiausia Rusijos moterimi laikoma Tatjana Kim (žurnalas „Forbes“ jos turtą vertina 7,11 mlrd. JAV dolerių). Tačiau nepriklausomi Rusijos tyrėjai nustatė, kad už neblogus pernykščius kompanijos veiklos rezultatus T. Kim negavo nė cento dividendų, kuriuos kompanija vis dėlto mokėjo. Paskirstytas įmonės pelno rezultatas iškeliavo kitomis kryptimis. Per verslo tarpininkus esą tiesiai į Rusijos prezidento administraciją – jos vadovą Antoną Vaino ir jo pavaduotoją Aleksejų Gromovą, kurio sūnus ir formaliai buvo „Wildberries“ darbuotojas.
Kadangi el. prekybos verslo specifika yra tamprus priklausymas nuo bankų paskolų, Rusijos tyrėjai (tarp jų ir Lietuvoje dabar gyvenantis Vladimiras Milovas) tvirtina, kad dėl didelių patiriamų nuostolių dugnan dardanti „Wildberries“ kompanija kartu su savimi gali prigriebti ir sistemiškai svarbų VTB banką (remiantį vadinamąją tarptautinę krepšinio „TVB lygą“, kurioje iki agresijos prieš Ukrainą rungtyniavo ir stipriausi Lietuvos klubai). Turint galvoje, kad visa Rusijos bankų sistema šiuo metu patiria toli gražu ne stebuklingą laikotarpį, tai iš tikrųjų prastas signalas ir Rusijos piliečiams, ir jų remiamam prezidentui Vladimirui Putinui.
Ukrainiečių medijos tarsi mėgaujasi vaizdais iš Rusijos. Tvirtinama, esą pagaliau eiliniai rusai savo kailiu patyrė, kad karas, kurį pradėjo V. Putinas, kritiškai priartėjo prie jų pačių. „Wildberries“ sandėliai, degalų stygius degalinėse, ekonomikos stagnacija, kylančios būtiniausių prekių kainos parduotuvėse ne itin atitinka tą vaizdelį, kurį transliuoja namų televizorius (tiksliau, oficiali rusų propaganda). Tačiau ir Ukrainoje randasi vis daugiau pastabų, kad nors interneto vaizdeliai iš Rusijos yra malonūs didumos ukrainiečių širdims, jie nebūtinai artina karo pabaigą ar Ukrainos pergalę.
Ta proga šen bei ten prisimenamas buvusio Ukrainos kariuomenės vado generolo Valerijaus Zalužno prisipažinimas Vakarų medijoms apie asmeninę nuostabą dėl to, kaip Rusijos visuomenės neveikia karo laukuose žuvusių jų tautiečių skaičiai. O praradimų kartu su sudegusiais „Wildberries“ sandėliais, sunaikintomis naftos perdirbimo įmonėmis ir kare žuvusių aukų skaičiais Rusijoje nėra prasmės lyginti.
Juo labiau, kad rusai be sentimentų toliau atakuoja Ukrainos miestus balistinėmis raketomis, kurių ukrainiečiai negali numušti dėl „Patriot“ sistemos raketų PAC-3 trūkumo visame pasaulyje.
Jų pačių kariuomenėje yra pošlykščių dalykų, kurie nedaug tesiskiria nuo tų, kurie visuotinai apėmę oponentų armiją. Situacijos blogybė yra ta, kad net pažangių pažiūrų naujasis Ukrainos karvedys Michailo Drapatyjus negali išspręsti kariuomenės skaudulių per vieną dieną. Ir net keletą savaičių. O ir padėtis kovos lauke, nors ir yra geresnė nei, tarkime, pernai, tačiau mažais žingsniais, deja, blogėja.
Rytas Staselis