Šiemet sukanka 130 metų nuo poetės, žurnalistės ir visuomenės veikėjos Marijos Aukštaitės (Kotrynos Ratkevičiūtės-Navikevičienės) gimimo. Šiandien jos vardas girdimas rečiau nei kitų tarpukario kultūros ir visuomenės veikėjų, tačiau savo laiku ji buvo viena ryškiausių Prienų krašto asmenybių. Ji dirbo Prienų miesto taryboje, daugiau kaip dešimtmetį ėjo miesto mero pavaduotojos pareigas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, o emigravusi į Kanadą visą gyvenimą liko ištikima Lietuvai ir lietuviškam žodžiui.
Marija Aukštaitė gimė 1896 metų liepos 18 dieną Ališauskų kaime, tuometėje Garliavos parapijoje. Ji augo gausioje valstiečių šeimoje, kurioje netrūko materialinių sunkumų, tačiau buvo puoselėjamas darbštumas, tikėjimas ir pagarba žmogui. Šios vertybės lydėjo ją visą gyvenimą ir atsispindėjo tiek visuomeninėje veikloje, tiek kūryboje.
Pirmojo pasaulinio karo metais Marija dirbo slauge Rusijoje. Sugrįžusi į Lietuvą ji įsitraukė į krašto atkūrimo darbus. Rūpinosi nuo karo nukentėjusiais žmonėmis, padėjo Lietuvos savanoriams, dalyvavo visuomeninių organizacijų veikloje. Istorikas Gediminas Lankauskas pažymi, kad jos veikla neapsiribojo vien organizaciniais darbais, ji pati siuvo drabužius kariams, rinko paramą ir padėjo tiems, kuriems jos labiausiai reikėjo.
Vienintelė moteris tarp dvylikos tarybos narių
Atkūrus Lietuvos valstybę, Marija Aukštaitė vis aktyviau įsitraukė į Prienų visuomeninį gyvenimą. Vykstant žemės reformai ji gynė bežemių interesus, padėjo žmonėms rengti prašymus valdžios institucijoms, tarpininkavo sprendžiant žemės skyrimo klausimus.
Jos darbą įvertino ir Prienų bendruomenė. Marija buvo išrinkta Prienų miesto tarybos nare. Tuo metu tai buvo išskirtinis atvejis – tarp dvylikos tarybos narių ji buvo vienintelė moteris. Vėliau daugiau kaip dešimt metų dirbo miesto mero pavaduotoja.
Šiandien moterys savivaldybių vadovybėje nieko nebestebina, tačiau trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje tai buvo reta išimtis. Amžininkai ją prisiminė kaip žmogų, kuris mokėjo išklausyti, ieškoti kompromiso ir niekada neatsisakydavo padėti.
Aktyvi buvo ir Lietuvos moterų katalikių draugijos veikloje. Vadovaudama Prienų skyriui organizavo susirinkimus, paskaitas, valstybinių švenčių minėjimus, ragino moteris aktyviau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
Kūryba gimė iš meilės Lietuvai
Didelis visuomeninis krūvis nesutrukdė Marijai Aukštaitei kurti. Pirmuosius eilėraščius ji publikavo pasirašydama Nemuno Vilnies slapyvardžiu. Jos kūryboje nuolat skambėjo meilė gimtajam kraštui, tikėjimui ir žmogui.
Lietuva jai buvo ne tik gimtinė. Ji tapo dvasiniais namais, prie kurių mintimis ji grįždavo visą gyvenimą. Neatsitiktinai viename eilėraščių poetė rašė:
„Mano širdis mieste ar kaime,
Tau meilės himnus išdainuos.“
Šios eilutės bene geriausiai atspindi visą jos kūrybą.
Skaudus išvykimas
Nors Marija Aukštaitė buvo gerai žinoma Prienuose, šeimos materialinė padėtis išliko sunki. Mirus vienam iš mažamečių sūnų, šeima ryžosi ieškoti geresnio gyvenimo svetur. 1928 metais į Kanadą išvyko vyras Antanas Navikevičius, o po dvejų metų paskui jį iškeliavo ir Marija su kitais vaikais.
Skaudžiausia buvo atsisveikinti su trylikamečiu sūnumi Jonu, kuris liko Lietuvoje tęsti mokslų. Motina tikėjosi netrukus jį pasiimti, tačiau gyvenimas susiklostė kitaip. Jonas žuvo 1941 metais, prasidėjus karui. Ši netektis liko viena skaudžiausių Marijos Aukštaitės gyvenime.
Svetimoje šalyje kūrė mažą Lietuvą
Pirmieji metai Monrealyje buvo nelengvi. Šeima gyveno kukliai, dažnai keitė nuomojamus kambarius, stigo pinigų. Prisitaikyti prie naujos aplinkos nebuvo paprasta, reikėjo mokytis kalbos, ieškoti darbo, priprasti prie visai kitokio gyvenimo.
Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis Marija Aukštaitė nenutolo nuo lietuviškos veiklos. Ji įsitraukė į Monrealio lietuvių bendruomenės gyvenimą, rengė literatūros vakarus, skaitė paskaitas apie Lietuvos istoriją, papročius ir kultūrą.
Netrukus prasidėjo ir ilgametis bendradarbiavimas lietuviškoje spaudoje. Ji rašė laikraščiams „Vienybė“, „Darbininkas“, publikavo straipsnius, prisiminimus, poeziją. Jos tekstai padėjo palaikyti ryšį tarp išeivių ir tėvynės, skatino nepamiršti lietuvių kalbos bei kultūros.
Vardas, kurį verta prisiminti
Marijos Aukštaitės biografijoje susipina keli svarbūs Lietuvos istorijos tarpsniai – Pirmasis pasaulinis karas, nepriklausomos valstybės kūrimas, aktyvus visuomeninis gyvenimas Prienuose ir lietuvybės puoselėjimas išeivijoje.
Minint 130-ąsias jos gimimo metines verta prisiminti ne tik poetę ar žurnalistę. Tai buvo žmogus, kuris visą gyvenimą dirbo dėl kitų – padėjo vargingiau gyvenantiems žmonėms, aktyviai dalyvavo Prienų miesto gyvenime, o, atsidūrusi už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, neprarado ryšio su gimtuoju kraštu.
Marijos Aukštaitės vardas šiandien nėra plačiai žinomas, tačiau jos gyvenimas primena, kad Prienų kraštas išaugino žmonių, kurių darbai ir idėjos peržengė Lietuvos ribas. Tokias asmenybes verta prisiminti ne tik jubiliejų proga – jos yra mūsų krašto istorijos dalis.
Straipsnis parengtas remiantis Gedimino Lankausko tyrimu „Išeivės keliu: Marijos Aukštaitės palikimą apžvelgiant“ ir Marijos Aukštaitės autobiografiniais bei memuariniais tekstais.
Rūta Levinskienė
Prienų krašto muziejaus kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).