Turiningas Birštono bočių gyvenimas

Bėga skuba dienos, atnešdamos vis naujus gyvenimo ir veiklos dešimtmečius. Praėjusį penktadienį, bičiulių iš Jonavos „Bočių“ pakviesti, su nuoširdžiais sveikinimais bendrijos nariams skubėjome į jonaviečių jubiliejinę dvidešimtmečio šventę, į kurią sugužėjo senjorai iš septynių savivaldybių. Žmogaus gyvenime 20 metų jubiliejus – pats žydėjimas, kai ryškiausią žvaigždę perkeliame į svajones, didžiausią laimę pasiliekame rytojui, o meilė širdyje skirta visam pasauliui.
Pagyvenusių žmonių bendrijai – tai bendraamžių bičiulystės, bendros veiklos, pasaulio ir šalies pažinimo, žmonių, nepraradusių vilties džiaugtis gyvenimu, bendrystė. Nėra žmogaus pasaulyje, kuris savo gyvenimo kelyje nepatirtų nusivylimo kartėlio, nenusišluostytų netekties, fizinio ir dvasinio skausmo ašarų. O vis dėlto yra laimingų, kurie savo širdyje sugeba užgniaužti sielvartą, nepalūžta nuo sunkių išbandymų. Apie juos, savo bendrijos spindulius, nešančius džiaugsmą, padedančius ir kitiems išlikti nepalūžusiems, siūlančius savo petį silpnesniems ir visokeriopą gėrį dalinantiems, savo pranešime kalbėjo Jonavos „Bočių“ bendrijos pirmininkas Vytautas Bareika.
Šventės vedėja, Jonavos „Bočių“ narė Jadvyga Grušeckienė padėkojo svečiams už bičiulystę su jonaviečiais, dalyvavimą jaukioje dainų ir šokių šventėje, linkėjo smagių melodijų ir gerų emocijų. Anot jos, daina žmogų ir nuramina, ir negandas į užmarštį nugena, ir džiaugsmo suteikia.
Šventėje dalyvavo Utenos, Ukmergės, Pasvalio, Raseinių, Elektrėnų ir Birštono bočiai. Šventiniuose sveikinimuose skambėjo ne tik dainos, bet ir prasmingi žodžiai, raginimai ir įvertinimas, kad žmogui duota tiek nedaug, bet kartu ir labai daug. Rytą – sveikinti saulę šypsniu, dieną – augti, subręsti, mylėti, dirbti, kurti ir nepamiršti svajoti. Visa tai turėjome, išmokome ir dabar savo gyvenimo vakare džiaugiamės pjūties vaisiais.
Mes, birštoniečiai, linkėjome Jonavos „Bočių“ bendrijai ir kiekvienam nariui asmeniškai geros sveikatos, dar daug džiaugsmo akimirkų rudenėjančiame gyvenimo kelyje. Birštono „Bočių“ bendrijos choras „Sidabrinė gija“, vadovaujamas meno vadovo Stasio Genio, dovanojo tris dainas. Scenos prožektorių šviesoje suspindo mūsų dainininkių naujos jūros mėlio spalvos suknelės, įsigytos už projektines šių metų lėšas. Džiaugėsi nauju apdaru dainininkės, gyrė svečiai ir šeimininkai. Mes dainavome apie tai, kad visiems brangiausia žemė yra Lietuva. Čia mūsų visų pradžių pradžia.
Vaikystė, bėganti basa, žydintys sodai, rūtos darželiuose ir čiulbantys paukščiai (dainoje „Lietuva“). Daina „Klevų liepsna“ pasveikinom visus su gyvenimo rudeniu, kurio ryto žaroje liepsnoja klevai, o rasoje spindi saulytės. Dainoje „Po pasaulį keliauja žmogus“ (žodžiai Bernardo Brazdžionio) nuskambėjo mintis, kad dabar laisvai sparnus iškėlęs sklando po pasaulį žmogus, bet, pažinęs jį, ilgisi Lietuvos ir grįžta namolio. O mus visus suvienijo Vytauto Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“.
Šventės metu nuskambėjo daugybė dainų, daug linkėjimų buvo išsakyta. Visi svečiai buvo pasitikti su muzika, šeimininkai pašlovinti dainomis, prie ilgų, vaišėmis apkrautų stalų tęsėme bendravimą, dalinomės įspūdžiais ir linksminomės bendrame ratelyje.
Vakarėjo. Iš Jonavos kultūros centro kiemo į skirtingas puses išriedėjo bičiuliai, sustiprinę draugystės ryšius, geriau pažinę vieni kitus.
Birštono bočiai šeštadienį vyko į Birštono klojimo teatrų festivalį „Kur Nemuno mėlynas kelias“, ten susitikome su Kelmės bočiais, džiaugėmės kiekvieno kolektyvo pasirodymu bei vaišinomės bulvių plokštainiu ir labai gardžia sriuba.
Trečiadienį – naujas potyris, dalyvavome protmūšyje „Sukim sukim galveles“. Keturios dalyvių grupės po penkis žmones atsakinėjo į klausimyno sudarytojų Eugenijos ir Leono Lynykų pateiktus klausimus. Jie įvertino mūsų žinias, įgytą patirtį ir išaiškino nugalėtojus.
Kiek čia tos vasaros, jau didesnė pusė praėjo. Nuo rugpjūčio 3 iki 8 dienos ilsėsimės prie Baltijos jūros, lankysimės koncertuose, Birutės parke klausysimės orkestro muzikos, pasivaikščioję Meilės alėja pasigėrėsime Jūrate ir Kastyčiu, vakarais palydėsime saulutę ir sugrįšime į jaukius ir svetingus BRONELĖS poilsio namus Mėtų skersgatvyje. Turiningas ir nenuobodus Birštono bočių gyvenimas. Jį kuriame patys, kad gyvenimas būtų ne tik gražus, bet ir prasmingas.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė