Lietuvos pieno sektoriuje šviesos nematyti

Situacija Lietuvos pieno sektoriuje pradėjo blogėti dar 2025 m. rudenį. Nuo spalio mėnesio drastiškai pradėjo mažėti pieno supirkimo kainos. Žiemą pieno kooperatyvai susidūrė su dar viena problema, kai tapo nebereikalingas jų pienas. O kritinė situacija pasireiškė prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose. Išaugus degalų, trąšų ir kitų priemonių kainoms, pieno supirkimo kainai esant žemiausiai per pastaruosius metus, pieno ūkiai nebegali išgyventi. Nukritus pieno žaliavos kainai iki paskutiniais metais nematytų žemumų, tai nepaveikė pieno produktų kainų prekybos centruose.

.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) rengė pasitarimus, posėdžius su valdžios atstovais, kaip sąžiningiau paskirstyti pajamas visoje pieno grandinėje. Nesant sprendimų, LPGA balandžio mėnesio pradžioje Vilniuje, prie Vyriausybės, organizavo protesto akciją, kurios metu miesto gyventojams buvo nemokamai dalinamas pienas, taip atkreipiant visuomenės dėmesį į nesąžiningą pieno grandinės pajamų paskirstymą. Tą kartą Premjerė negalėjo susitikti su protestuojančiaisiais, tačiau po kelių savaičių priėmė pieno gamintojų atstovus Vyriausybėje. Susitikimo metu vėl buvo išsakyti pieno gamintojams aktualūs klausimai dėl paramos pieno gamintojams, produkcijos paklausos Lietuvoje, paramos pieną superkantiems kooperatyvams, skiriant jiems žymėto dyzelino įsigijimo normas ir kt.
Tačiau jokių pažadų, kaip išgyventi pienininkystės ūkiams, patyrusiems per 30 mln. Eur nuostolių, neišgirdo. Valstybė tam pinigų neturi. Tačiau buvo pasiūlyta ūkininkams, trūkstant apyvartinių lėšų, aktyviau naudotis ILTE paskolomis.
LPGA tęsia kovą už pieno sektoriaus išlikimą. Gegužę – birželį buvo susitikta su LR Seimo frakcijų nariais.
Susitikimų metu Seimo nariams buvo pristatyta situacija Lietuvos pieno sektoriuje. Per praėjusius metus pieno gamintojų skaičius ir toliau mažėja: 2026 m. birželio 1 d., palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, pieno ūkių sumažėjo 1621, karvių skaičius sumažėjo beveik 2000 karvių (daugiausia mažėjimas juntamas smulkiuose, iki 20 karvių ūkiuose). To priežastis – mažos, daugeliu atvejų savikainos nedengančios, pieno supirkimo kainos, kurios nuo praėjusių metų spalio mėnesio tik mažėja.
Seimo nariams buvo akcentuotas būtinumas apsirūpinti lietuviškais maisto produktais. Esant tokiai tendencijai, per artimiausius 3–5 metus gali užsidaryti dar daugiau pieno ūkių, ir apsirūpinimas pienu gali būti nepakankamas. Užsidarant mažiems ūkiams, iškyla grėsmė ir kaimų gyvybingumui: ūkis, kuris šiandien pasigamina pieno savo reikmėms, dalį jo parduoda perdirbimui ir iš to užsidirba pragyvenimui. Užsidarius tokiam ūkiui, negaudami pajamų ūkininkai bus priversti kreiptis į valstybę pašalpos.
Svarbu nepamiršti ir vidutinių bei didesnių ūkių, ypač tų, kurie per pastaruosius metus investavo į ūkių modernizavimą.
Trumpuoju laikotarpiu reikalinga valstybės pagalba, kad ūkiai galėtų funkcionuoti. Pabrangus kurui, trąšoms bei kitoms žaliavoms, pieno gamintojams parama reikalinga nedelsiant.
LPGA pastangomis Vyriausybė parengė projektą „Dėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“, kurio tikslas – žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), vykdančioms žalio karvių pieno supirkimo veiklą, numatyti sąlygas įsigyti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai. Kitaip tariant, LPGA dar nuo metų pradžios siūlė rasti priemonių kompensuoti transportavimo kaštus pieno gamintojų kooperatyvams, pienovežiais surenkantiems pieną iš savo narių. Tokiu būdu kooperatyvai nepatirtų milžiniškų nuostolių, siekdami apvažiuoti dideles teritorijas ir surinkti pieną net iš smulkiųjų statytojų.

Europos pieno sektoriuje įtampa auga

Europos pieno taryba (EMB) skaičiuoja jau dvidešimt veiklos metų. Jos nare Lietuvos pieno gamintojų asociacija yra nuo 2015 metų. Įvairių Europos šalių pieno gamintojai birželio mėnesį susirinko į Generalinę asamblėją, vedini pagrindinio organizacijos veiklos tikslo: užtikrinti sąžiningas sąlygas pieno sektoriuje.
Pasak Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidento, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Jono Vilionio, svarbiausia, kas reikalinga pieno ūkiui, yra gamybos savikainą padengianti ir orų atlygį ūkininkui garantuojanti žaliavinio pieno supirkimo kaina. „Šiandien Lietuvos pieno gamintojai gauna ne tik pačią mažiausią ES kainą už superkamą žaliavinį pieną. Lietuva vis dar velkasi ES tiesioginių išmokų lentelės „uodegoje“, tad mums, Lietuvos pieno gamintojams, konkuruoti bendroje ES pieno rinkoje dar sudėtingiau, nei kolegoms iš kitų šalių. Nors ir kitur nuotaikos pieno sektoriuje niūrios,“ – akcentuoja jis.
Antai Italijoje pieno supirkimo kainos nukritusios vidutiniškai nuo 60 ct/kg iki 47 ct/kg. Pieno gamyba šiais metais sumažėjusi apie 0,5 proc. Kolegos italai tikisi, kad kainos augs iki 50 ct/kg – tokia kaina padengtų gamybos kaštus. Prancūzijoje pieno supirkimo kainos svyruoja tarp 38–50 ct/kg, priklausomai nuo pieno paskirties: ar iš jo gaminami produktai bus skirti vidaus rinkai vartoti, ar eksportui. Pieno gamyba Prancūzijoje augo 2 proc. Vokietijoje pieno supirkimo kaina šiuo metu 30–45 ct/kg, 6 proc. išaugo gamyba. Vokietijos valdžia kurčia pieno gamintojų problemoms, tad Pasaulinės pieno dienos proga birželio 1 d. Vokietijos pieno gamintojai organizavo didžiulę protesto akciją, niekam nereikalingu pienu laistydami laukus. Šveicarijoje pieno supirkimo kainos žemiausios per paskutinius metus. Pieno gamybos kiekis išlieka stabilus pastaruosius 10 metų. Visgi didėja sūrių importas į šalį, iškreipiantis pieno rinką, tai sukelia ir disbalansą žaliavinio pieno sektoriuje. Nyderlanduose vidutinė pieno supirkimo kaina 41 ct/kg. Šalyje stipriai ribojama pieno ūkių plėtra. Valdžia spaudžia ūkius mažinti CO2, azoto emisijas, skatina ūkius užsidaryti, už tai mokamos kompensacijos, tačiau gavus kompensaciją privalu įsipareigoti net ir kitoje šalyje neužsiimti gyvulininkyste. Tad visą gyvenimą auginę gyvulius, žmonės lieka be ūkių ir be profesijos. Belgijoje pieno supirkimo kainos yra žemumose: 2026 m. I ketvirtį tesiekė 32–33 ct/kg, gegužę buvo 34 ct/kg ir, nors prognozuojamas šioks toks kainos didėjimas, tačiau tokios kainos gamybos savikainos nepadengia. Danijoje pieno supirkimo kaina gan stabili: apie 40 ct/kg, t.y. stabiliai žema. Politinė situacija nėra palanki žemės ūkiui – šalyje panaikinta žemės ūkio ministerija, tai rodo visišką valdžios nenorą pripažinti sektorių svarbiu. Airijoje pieno supirkimo kaina svyruoja apie 41–42 ct/kg. Pieno gamybos kaštai išaugo, pieno gamyba Airijoje taipogi augo 5 proc. Regis, pradėjus kristi kainoms, atrodo logiška didinti gamybą ir mėginti užsidirbti iš didesnio kiekio, visgi pieno sektoriuje yra toks gamybos augimas, kai yra pieno perteklius ir pieno kainos kritusios, o tai situaciją dar labiau blogina.
Stebint šią grėsmingą statistiką, akivaizdu – būtina imtis priemonių ES mastu, kad būtų atkurta pusiausvyra tarp pieno gamybos ir paklausos. Anot J. Vilionio, kam už grašius gaminti pieną, kurio niekam nereikia? Todėl Europos pieno taryba, taip pat ir Lietuvos pieno gamintojų asociacija, dar kartą ragina Europos Komisiją skubiai aktyvuoti laikiną savanoriško pieno gamybos mažinimo schemą, pagal kurią laikinai pardavimui tiekiamo pieno kiekį sumažinusiems pieno gamintojams būtų mokamos kompensacijos – tol, kol ES pagaminamo pieno kiekis stabilizuosis su poreikiu. Tai leistų išsaugoti pieninių karvių bandas, nepatiriant finansinių nuostolių. Tačiau, pasak J. Vilionio, nepaprastai svarbu, kad kol ES pieno gamintojai laikinai ribos parduodamo pieno kiekius, Europos neužplūstų įvežtinė abejotinos kokybės produkcija iš trečiųjų šalių.
„ES privalo saugoti savo rinką ir mus, pieno gamintojus, kad pieno sektorius galutinai neišnyktų. Pieno ūkio statistika Lietuvoje ir taip negailestinga, iš kadaise Lietuvoje buvusių 250 tūkst. ūkių belikę 7,4 tūkst. Jei nieko nebus daroma, karvę netrukus galėsim įrašyti į Raudonąją knygą. Džiaugiuosi, kad Europos pieno taryboje vieningai sutariama, kokių priemonių sektoriui reikia. Svarbu, kad politikai mūsų siūlymus išgirstų. Lietuvos pieno gamintojų asociacija nepaliaujamai dirba, kad taip ir būtų“, – teigia J. Vilionis.
Pieno gamintojų asociacijos informacija