„Nuo lauko iki stalo – kuriame vertę savo krašte“

Liepos 3-iąją Prienų ūkininkų sąjungos iniciatyva buvo surengta Prienų krašto lauko diena, vykusi Stakliškių seniūnijoje. Jos tema – „Nuo lauko iki stalo – kuriame vertę savo krašte“ gražiai atspindėjo renginio nuotaiką ir prasmę. Tai buvo diena, skirta pokalbiams apie vietos ūkių stiprėjimo perspektyvas, inovacijas, trumpąsias tiekimo grandines, bendradarbiavimą ir čia pat, mūsų krašte, kuriamą vertę. Gausiame susirinkusiųjų būryje buvo ne tik ūkininkai, bet ir savivaldos, Žemės ūkio ministerijos, Seimo, žemdirbių organizacijų, verslo ir mokslo atstovai.

Lėmė drąsa, atkaklumas ir tikėjimas savo darbu…
Ūkininkų bendrystės ir susitikimo šventė prasidėjo Virkininkų kaime, Aivaro ir Paulinos Jonučių ūkyje. Jaunieji ūkininkai, džiaugsmingai palaikant gausiai susirinkusiems svečiams, bičiuliams ir artimiesiems, perkirpo simbolinę naujo, modernaus ir pažangaus pieno perdirbimo cecho įkurtuvių juostelę. Stakliškių parapijos klebonui Laurynui Visockui pašventinus naująsias patalpas ir atidengus Prienų ūkininkų sąjungos dovanotą, Alytaus profesinio rengimo centro mokinių pagamintą Jonučių ūkio logotipą, susirinkusieji turėjo galimybę pabendrauti, prisiminti šio ūkio istoriją ir iki šiandienos jau spėtą nueiti kelią. Ne lengviausią, tačiau, daugelio kalbėjusiųjų nuomone, perspektyvų kelią – patiems perdirbti savo ūkyje pagamintą pieną ir produkciją tiekti tiesiogiai vartotojams.
Naujasis cechas Jonučiams, kurių gaminamus pieno produktus jau spėjo pamėgti vartotojai, leis dar labiau išplėsti asortimentą, gaminti ir fermentinius sūrius bei pasiūlyti daugiau kitų lietuviškų produktų.
Šiuo metu Jonučių ūkyje yra laikoma 45–50 melžiamų karvių ir iš jų primelžiamo pieno gaminama aštuoniolikos rūšių produktai – nuo tradicinių lietuviškų sūrių ir varškės gaminių iki kefyro, jogurtų bei įvairių desertų. O prasidėjo viskas nuo penkiolikos karvučių, kai 2019 metais jauna šeima nutarė perimti Aivaro senelių Angelės ir Jono Burokevičių ūkį.
Abu jie – ir Aivaras, ir Paulina – miesto vaikai. Paulina – biochemikė, Aivaras studijavo veterinarinę mediciną, tačiau gyvenimą nutarė kurti Virkininkuose, tuo labai nudžiugindami senelį, neseniai jis iškeliavo Amžinybėn. Pasak Aivaro, „jis tikrai būtų labai laimingas matydamas čia tiek susirinkusių žmonių ir džiaugdamasis tuo, ką padedant tėvams padarėme“. Naujasis cechas pastatytas ir įrengtas pačių jėgomis ir už savas investicijas. Už tai, kas šiandien pasiekta, Aivaras dėkingas darbuotojams, tėvams ir, žinoma, labiausiai žmonai Paulinai, palaikančiai visas jo idėjas ir padedančiai jas įgyvendinti. Taip daugiau nei prieš šimtą metų pradėta rašyti, tiesa, su sovietmečio pertrauka, ūkio istorija rašoma toliau. Jaunieji Jonučiai turėjo drąsos ryžtis pradėti dirbti pienininkystės srityje kaip tik tuo metu, kai daugelis ūkininkų šį sektorių jau buvo nurašę, ir ieškoti sprendimų, kaip toliau puoselėti šeimos ūkį. Ir ieško jų.
2023-iaisiais, krizės metu, kai buvo labai kritusios pieno supirkimo kainos, jie nusprendė šviežią pieną dalinti nemokamai ūkininkų organizuojamuose turgeliuose. Šiandien akivaizdu, kad tai buvo ne tik pagalba žmonėms, bet ir nuoširdaus pasitikėjimo kūrimas. Daugelis tų žmonių šiandien yra tapę Jonučių ūkio klientais. Jie perka ir žalią pieną, ir 2024-aisiais ūkyje pradėtus gaminti pieno produktus. Šiandien Jonučių ūkio produkcija žinoma ir Vilniuje, Kaune, Alytuje, Prienuose ir kituose miestuose. Dalį prekybos ūkininkai vykdo patys mugėse ir turgeliuose, dalį – per partnerius bei elektroninę prekybą.
Pradėję ūkininkauti Jonučiai įsijungė į Prienų ūkininkų sąjungos veiklą, Aivaras dalyvavo ir akcijoje Briuselyje. Jie taip pat pradėjo domėtis inovacijomis ir kitų patirtimi. Man menasi prieš kelerius metus surengta Prienų ūkininkų išvyka į Punską, aplankant to krašto lietuvių šeimos ūkius. Bene daugiausia klausimų iš kartos į kartą perduodamų ūkių šeimininkams tos kelionės metu turėjo būtent Aivaras. Jis domėjosi ir fermose sumontuotais mechanizmais, ir pieno perdirbimo įranga, ir laikomų karvių veislėmis bei šėrimo racionais. Ir šiandien tvarkydamasis savo ūkyje, jį plėsdamas, jis pirmiausia galvoja ne apie kiekybę, bet apie kokybę, kuri jam svarbesnė nei didesni primilžiai. Pasak Aivaro Jonučio, siekiant didelių primilžių, mažėja baltymų kiekis piene ir trumpėja karvių gyvenimo trukmė. Visa ūkyje laikoma banda – Holšteinų veislės karvės.
Kaip pristatydama Jonučių ūkį naujojo cecho atidarymo metu priminė Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkė Asta Gluoksnienė, per kelerius metus Jonučiai dalyvavo „AgriFood Lithuania DIH“ verslumo programose, pristatė savo verslo idėją agromaisto forumuose, o 2025 metais buvo apdovanoti Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko padėka už indėlį į žemės ūkio ir kaimiškųjų vietovių verslumo skatinimą.
Prienų savivaldybės vicemero Deivido Dargužio ir kitų sveikintojų teigimu, Jonučių naujojo pieno perdirbimo cecho atidarymas – tai svarbus žingsnis stiprinant vietinę maisto gamybą ir parodantis, kad Prienų krašto ūkininkai drąsiai investuoja į ateitį.

Ir dalykiniai pokalbiai, ir azartas šienapjovių varžytuvėse
Vėliau Lauko diena persikėlė į Alšininkų kaimą. Čia, Laimos ir Virginijaus Balsevičių ūkio valdose esančioje šimtametėje natūralioje pievoje įkurtoje šventės erdvėje, ūkininkai turėjo progą išbandyti naują techniką, susipažinti su inovacijomis, dalyvauti diskusijose ir prisiminti šienapjūtės tradicijas.
Seminarų metu kalbėta apie gero siloso kokybę, inovacijas ir partnerystes tvariam žemės ūkio bei maisto sektoriui, augalų diagnostikos sprendimus, privačias ir verslo paslaugas. Dalyviai galėjo susipažinti su praktiniais sprendimais, kurie šiandien padeda ūkiams augti, dirbti efektyviau ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir naujų reikalavimų.
Lauko dienos renginius vainikavo daug emocijų ir azarto suteikusios šienpjovių varžytuvės. Jose patys dalgius pasipustę ar vyresniųjų padedami rungėsi per dvidešimt dalyvių, tarp jų – ir keturios moterys.
Dalyvių darbą vertino komisija, kurios nariai ir patys varžytuvių pabaigoje buvo paprašyti paimti į rankas dalgius ir parodyti kaip sugeba juos valdyti.
Moterų grupėje pirmą vietą užėmė Aldona Radzevičienė, antra buvo Irena Adomaitė, o trečioji – Vilma Akelaitienė. Vyrų grupėje nugalėtoju tapo Rimantas Trakymas, jam įkandin išsirikiavo Algis Lititauskas ir Vidas Žukauskas. Nugalėtojai ir prizininkai buvo apdovanoti diplomais ir rėmėjų dovanomis.
Tarp diskusijų ir seminarų šventinę nuotaiką kūrė Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro kapela „Korys“, šaunios šeimininkės vaišino šaltibarščiais, bulvių plokštainiu ir kitomis kaimiškomis gėrybėmis bei pačių keptais ir svečių padovanotais pyragais. Kokia gi būtų ūkininkų šventė ir be Antano Jurkšos kepamų bulvinių blynų.
Prienų ūkininkų sąjungos sumanyta ir surengta Lauko diena buvo turininga, įdomi ir prasminga, nes į organizatorių kvietimą atsiliepė ne tik ūkininkai, bet ir didelis, gražus būrys rėmėjų bei partnerių.
Ramutė Šimukauskaitė