Nuo medicinos iki kultūros: Prienų taryboje – metų ataskaitų maratonas

Birželio 25 d. vykusio Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė buvo ilga – joje apsvarstyta per 50 klausimų, nemažai laiko prireikė Prienų rajono savivaldybės sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo, socialinių paslaugų ir globos ir kitų įstaigų veiklos ataskaitų už 2025 metus pristatymui, aptarimui ir tvirtinimui.
Gyventojų sveikata – prioritetinė sritis, todėl Tarybos nariai pirmiausia išklausė Prienų, Balbieriškio, Jiezno ir Veiverių pirminės sveikatos priežiūros centrų, Prienų ligoninės, Visuomenės sveikatos biuro metinių veiklos ataskaitų rinkinius. Šių įstaigų vadovai pasidalino, kaip sekasi įgyvendinti joms keliamus tikslus, vykdyti prevencines sveikatos programas. Anot pranešėjų, daug dėmesio skiriama pacientų eilių valdymui, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, dedamos pastangos pritraukti reikiamų specialistų, šeimos gydytojų ir slaugytojų, turima planų atnaujinti technologijas ir infrastruktūrą.
Politikai didelę darbo patirtį sukaupusiems medicinos įstaigų vadovams neturėjo priekaištų, priešingai – dėkojo už profesionalumą, rūpestį ir gebėjimą spręsti profesines problemas, kurių šiame darbo bare netrūksta. Visgi, domėdamiesi įstaigų finansine situacija, uždavė ir su tuo susijusių klausimų.
Balbieriškio, Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centrų, Prienų ligoninės vadovai neslėpė, kad finansinę įtampą kelia praėjusiais metais pasikeitusi paslaugų apmokėjimo tvarka. Lieka neaiškumų, ar ligonių kasos pilna apimtimi apmokės šių įstaigų suteiktas viršsutartines paslaugas, todėl gali būti nelengva subalansuoti įstaigų biudžetus.
Balbieriškio PSPC direktorės Angelės Sidaravičienės teigimu, pernai palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų ligoninėje suteikta 11 lovadienių daugiau, o sutartinė suma viršyta daugiau nei 85 tūkst. eurų. Jiezno PSPC direktorius Modestas Dimša turi abejonių dėl 120 tūkst. eurų viršsutartinių lėšų apmokėjimo. Prienų ligoninės direktorė Jūratė Milaknienė taipogi skundėsi nepalankia sutartimi su ligonių kasomis. Pasak jos, per mažas paslaugų įkainis, šakinėje kolektyvinėje sutartyje prisiimti įsipareigojimai didinti darbo užmokestį ligoninę stumia į minusą.
2025 m. Veiverių PSPC slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje viršsutartinių paslaugų buvo suteikta žymiau mažiau, nei kitose įstaigose, už 9,8 tūkst. eurų (2024 m. – už 53,5 tūkst. eurų). Kaip savo ataskaitoje teigė direktorė Lina Kazlauskienė, įstaiga praėjusius metus baigė su teigiamu finansiniu rezultatu.
Nepaisant finansinio neapibrėžtumo, įstaigos kuria planus ateičiai arba jau vykdo infrastruktūros atnaujinimo darbus. Dar neužbaigti Jiezno PSPC Stakliškių filialo pastato atnaujinimo darbai, prie jo sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė. Ieškoma būdų, kaip suremontuoti senus Veiverių PSPC pastatus, kuriuose vykdoma ambulatorinė bei slaugos ir palaikomojo gydymo veikla. Pasak L.Kazlauskienės, ši problema aptarta su Prienų rajono savivaldybės specialistais, buvo apsvarstyti pradiniai poliklinikos renovacijos planai, numatyti darbams reikalingi finansiniai ištekliai.
Šiuo metu europinėmis lėšomis rekonstruojamas Prienų PSPC pastatas Revuonos gatvėje, čia įrenginėjamas Dienos psichiatrijos centras, prie darbų finansiškai prisideda ir Savivaldybė. Pasak direktoriaus Artūro Ivanausko, įstaigos lėšomis bus nupirkta dalis reikalingų baldų bei įrangos.
Po įkurtuvių šeimos gydytojams ir kitoms ambulatorinėms paslaugoms persikėlus iš Pušyno gatvės į naująjį pastatą Revuonos gatvėje, ištuštėjusios centro patalpos bus perduotos Prienų ligoninei.
Direktorė J.Milaknienė numačiusi į jas iškelti dalį administracijos personalo, todėl ligoninėje liks kabinetų kitai veiklai. Įstaiga, siekdama gerinti ligų diagnostiką, ketina įsigyti kompiuterinį tomografą, skirtą tyrimams. Atsakydama į Tarybos narių klausimus, direktorė minėjo, jog didinti ligoninėje teikiamų paslaugų apimčių neketina, nes įstaigos veiklą apriboja nustatyta sutartinė suma su ligonių kasomis.
J.Milaknienė pabrėžė, kad ligoninės infrastruktūra vis dar yra nepakankama. Dėl lėšų trūkumo įstaiga savo jėgomis gali atlikti tik smulkius kosmetinius darbus. Pastatų, patalpų remontui, pažangių medicinos technologijų įsigijimui bei atnaujinimui reikalingos didelės investicijos. Todėl, kaip minėjo direktorė, kiekvienais metais yra teikiami investiciniai projektai papildomoms lėšoms gauti iš Valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų tarptautinių fondų, ligoninė dalyvauja įvairiose programose.
Vykdomi Priėmimo–Skubiosios pagalbos skyriaus projektavimo darbai ir statybos darbų pirkimo procedūros. Taip pat ketinama rekonstruoti ir pritaikyti Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus patalpas pacientams, sergantiems demencija ir Alzheimerio liga, bei paliatyviosios pagalbos pacientams gydyti. Rengiamas investicinis projektas paliatyvios pagalbos dienos stacionarui įrengti.
Tarybos posėdyje patvirtintos Prienų globos namų, Jiezno paramos šeimai centro, Prienų socialinių paslaugų centro, taip pat Prienų, Balbieriškio, Jiezno, Stakliškių, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centrų, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos, VšĮ „Prienai“, Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, Užnemunės pagrindinės mokyklos, Prienų krašto muziejaus, Jaunimo reikalų tarybos 2025 m. veiklos ataskaitos.
Jų vadovai pasidalino gerąja patirtimi, paminėjo problemas, o jos – specifinės. Pavyzdžiui, Jiezno paramos šeimai centre trūksta socialinių darbuotojų darbui šeiminiuose namuose, taip pat reikėtų sustiprinti psichologinės pagalbos paslaugas. Prienų socialinių paslaugų centrui nelengva rasti slaugytoją ir socialinį darbuotoją. Prienų verslo ir turizmo informacijos centrui nepakanka darbuotojų vasaros metu, todėl tenka įdarbinti moksleivius pagal Savivaldybės užimtumo programą. Prienų krašto muziejus susiduria su kitokio pobūdžio problema – vykdant eksponatų skaitmeninimo reikalavimus, jam trūksta finansavimo specializuotai įrangai ir IT kompetencijų turinčio skaitmenintojo.
Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovo Edgaro Veingertnerio paviešinta problema yra sisteminė ir įsisenėjusi, dėl nepakankamo centralizuoto finansavimo deleguotoms funkcijoms įgyvendinti Savivaldybės biudžeto lėšų neužtenka visiems ugniagesių savanorių budėjimų poreikiams užtikrinti. Nors Savivaldybės pastangos gerinti situaciją yra matomos, tačiau nacionalinis finansavimas kol kas riboja galimybes išlaikyti nuolatinius dviejų asmenų ekipažų budėjimus kiekvienoje komandoje.
Posėdyje pasidžiaugta, kad rajono kultūros įstaigos, turinčios palyginti nedaug darbuotojų, dirba įdomiai, inovatyviai, įgyvendina originalius projektus, lepina savo žiūrovus ne tik saviveiklinio, bet profesionalaus meno pasirodymais, organizuoja aukšto lygio renginius, skatina iniciatyvas, kurios pabrėžia vietos tradicijas ir identitetą, buria bendruomenes prasmingoms veikloms. Mero Alvydo Vaicekausko nuomone, lėšos, skirtos rajono kultūros ir laisvalaikio centrams, atsiperka per kokybiškus renginius. Gerų žodžių šioje srityje dirbantiems darbuotojams išsakė ir kiti politikai, sakydami, kad, be kūrybingų, savo darbui atsidavusių žmonių, pastatai liktų tušti ir bedvasiai. Tiesa, kai kuriems iš jų kilo klausimų, ar prie renginių organizavimo prisideda verslininkai, kas remia senjorų šokius, koks yra vaikų užimtumas, kaip įstaigų darbuotojai skatinami už viršvalandžius.
Posėdyje patvirtinta nemažai gyventojams ir įstaigoms svarbių sprendimų, išklausytos VšĮ Nemuno futbolo centro ir VšĮ Krepšinio klubo „Prienai“ 2025 m. veiklos ataskaitos, diskutuota apie šioms sporto šakoms keliamus tikslus ir uždavinius.
Daugiau apie tai rašysime kituose „Gyvenimo“ numeriuose.
Dalė Lazauskienė