Su valstybės diena, mielieji, su mūsų individualia ir valstybine tapatybe, su dar didesne atsakomybe ir pasiryžimu ginti dabartinę mūsų valstybę!
Jiezno kraštas tiek su Mindaugo gentine Lietuvos žeme, tiek su LDK visą laiką buvo šalia. O kas paneigs, kad karalius Mindaugas, nuolatos keisdamas savo apsigyvenimo pilis, nebuvo apsistojęs ir Jiezno pilyje? Net 1382 m. Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila privilegijoje savo vietininkui Lietuvoje Skirgailai pažymi, kad Trakų kunigaikštijoje šalia Punios, Birštono žemių, yra ir Jiezno žemė. (Lietuvos Metrika (1380–1584), V., 1998. p. 13-567). Tai – įpareigoja mus gerbti savą istoriją, ją kūrusias kartas ir kiekvieną tame kūrime dalyvavusią giminę.Vienok, tenka apgailestauti, kad neretai su tuo prasilenkiama.
Gal žvelkim į LDK valdovus?
Visi su dvilypės Jiezno istorijos koncepcija nesutinkantys mano, kad toks jų nusiteikimas padės jiems atstatyti Jiezno rūmus. Ir tie, kurie su jų nuomone nesutinka, tampa tarsi jų klasiniai priešai, prieš kuriuos visokių politinio mobingo veiksmų galima imtis.
Ir visgi, ar tikrai per visą LDK epochą Pacai buvo esminės Jiezno personos? Ar viskas prasideda ir baigiasi kokių nors rūmų pastatymu ar nepastatymu? O kaip su LDK valdovais, kuriuos visa Lietuva gerbė ir jiems pakluso? Pažvelkim į jų jieznietišką galeriją: Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila ir jo vietininkas Lietuvoje Skirgaila – 1382 m. Na, ir be abejonių, Vytautas Didysis, kuris su žmona Julijona vykdamas į Birštoną, užsukdavo ir į Jiezną.
1492–1494 m. – kitas LDK gediminaitis, tuo metu valdęs Jiezno dvarą.1494–1496 m. – kunigaikštienė Elena taip pat valdė Jiezno dvarą.
1506–1539 m. –karalius ir LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis, dosniai rėmęs Jiezno dvarą.
1570–1575m. – Žygimantas Augustas Jiezne, jau buvusiuose kunigaikščių Holovčinskių rūmuose, rinko LDK kariuomenę.
18 amžiuje saksai. Augustas Pirmasis ir Antrasis, turėję Jiezne privilegijų, bet daug prisidėję, kad Jiezne rusiškų karinių batų taukšėjimas inspektuotų krašte buvusios LDK kariuomenės būklę.
1771 m. – Abiejų Tautų Jungtinės Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis, tikrinęs LDK kariuomenės kovinę parengtį.
Kraštui reikalingi konkretūs darbai. Nusilenkime valdovų atminimui ir griebkimės darbų.
Manyčiau, kad verta atverti dabartinės seniūnijos teritorijoje esančius, 1975 m. atkastus ir vėl užkastus XIV–XVII rezidencinių rūmų rūsius. Nuo 1631 m. tarp Juodaviškių ir Misiškių buvo įkurta pirmoji Jiezno bažnyčia. Tad pasitarę su Jiezno parapija, Kaišiadorių vyskupija, garsiais archeologais, turėtume pradėti šventovės paieškas.Tą veiksmą būtina ir nufilmuoti.Tai – būtų ir dovana krašto tikintiesiems vyskupijos 100-mečio proga.
Tikslinga atverti ir Jiezno karčiamas. Iš Krokuvos atsivežtuose dokumentuose matyti, kad tokių 1632 m. Jiezno krašte buvo septyniolika.Viena – Jiezne, šešiolika kaimuose. Turime šaltinių, pagal juos bendrai veiksim.Tai svarbu dėl prekybinės krašto istorijos ir žydų bendruomenės dislokacijos.
Ir visai Lietuvai, ir regionui, ir Jiezno gimnazistams reikalinga išsami istorinė informacija bei medžiaga.
Deja, dabartiniame muziejėlyje to nerasi, Ji reikalinga tam, kad neiškreiptume istorinių faktų.
Esu pasirengęs prisidėti prie šios programos įgyvendinimo bei Jiezno istorinės sąmonės, krašto garbės ir vienybės budinimo.
Bus daugiau
Istorikas Vytautas Kuzmickas
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).