Dvidešimt pirmoji VĖTRUNGĖ birželio apglėbtoje Serbentinėje

Birželis dosniai dalina savo gėrybes – tai lietus užklumpa, tai saulė džiovina. Pievos vešlios, jazminų, bijūnų žiedai masina savo kvapais… Jau išsuktas ir pirmasis medus. Lietuviškos vasaros grynumas ir tikrumas, jausmas, kad gera ir ramu.

Birželio viduryje jau tradiciškai atgimsta Serbentinė, tapusi namais mėgėjų teatrams ir jų gerbėjams, plačiai atvėrusi klojimo duris jau dvidešimt pirmąjį kartą įvykusiam ,,VĖTRUNGĖS“ festivaliui. Šiemet šieno išdžiovinti pavyko nedaug, bet festivalis dar ir kaip paaugo, susirinko net septyni kolektyvai iš visos Lietuvos – Prienų, Jiezno, Dusmenų, Panevėžio, Kudirkos Naumiesčio, Skapiškio.
Esame dėkingi visiems, kad buvote, esate ir būsite tie, kurie myli teatrą, spektakliais įprasmina mūsų krašto istoriją ir gyvenimo situacijas – jose taip dažnai atpažįstame save.
Festivalyje tradiciškai visus susirinkusiuosius pasitikome su medumi, sūriais, gira, per pietus ir skanios šiupinienės valgyta iki soties. Naujosios Ūtos vokalinis ansamblis ,,Serbenta“ (vadovė Lijana Sarnickienė) padėjo visiems kartu darniai sudainuoti festivalio himną, taip pat džiugino kitomis dainomis. Seniūnas Algis Aliukevičius ne tik pasveikino visus dalyvius, bet ir priminė, kad kitais metais Naujosios Ūtos seniūnija minės 200 metų jubiliejų.
Renginio vedėjas Tautvydas Vencius pradėjo festivalį įsikūnijęs į paštininko vaidmenį. Laiškus gavo festivalio viešnios Prienų rajono vicemerė Laimutė Jančiukienė ir Administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė. Kartu su jomis paminėjome Gedulo ir vilties dieną, pagerbdami šios mūsų istorijai skaudžios dienos reikšmę ir aukas tylos minute.
Būtent šiai dienai atminti buvo skirtas ir pirmasis pasirodymas, kurį atliko kone nuo pat pirmojo festivalio čia dalyvaujantys Panevėžio dramos studijos „Arka“ aktoriai. Šį kartą jautrias dainas ir eiles jie sudėjo į literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Elegija partizanams“ (režisierė Rima Žostautienė).
Klojimo šeimininkai iš Naujosios Ūtos mėgėjų teatro „Vėtrungė“ visus ir juoktis, ir susimąstyti kvietė inscenizuodami Edmundo Untulio kūrinį „Apipešiotas vanagas“ (režisierė Anelė Lukjančuk). Šis spektaklis – tai kolektyvo premjera.
Klojime atgimė ir klasika – Prienų KLC teatro kolektyvas „Langas“ parodė A. Čechovo „Mešką“ (režisierė Alma Vaišnienė). Jiezno KLC teatro kolektyvas „Žaltvykslė“ visus žavėjo Kazio Sajos „Pasimatymu sodo namelyje“ (režisierė Angelė Jaruševičienė), o Dusmenų padalinio teatro kolektyvas „Dusmena“ iki ašarų privertė juoktis stebint spektaklį pagal Genės Semenienės ir Aldonos Surdokienės kūrinį „Susitaikė“ (režisierė Rima Karsokienė).
Šiemet į Serbentinę atvyko ir du festivalio debiutantai. Ir nors pas mus lankėsi pirmąjį kartą, tačiau sceninės patirties jie tikrai nestokoja. Štai Kudirkos Naumiesčio kultūros namų teatro kolektyvas „Savi“ parodė Eugenijus Ignatavičius „Sidabrines skyrybas“ (režisierė Irma Puodžiukaitienė). Kupiškio KC Skapiškio padalinio teatro kolektyvas „Stebulė“, publiką ploti atsistojus privertęs, parodė publicistinį-poetinį spektaklį, sukurtą pagal žemiečio rašytojo tremtinio Jurgio Usinavičiaus (Napalio Augulio) kūrybą „Nulaužytų šakų giesmės“ (režisierė Vita Vadoklytė).
Kaip rašė mūsų kraštietė Aldona Ruseckaitė, „Birželis – lyg amžina gyvybė, viskas persmelkta grožiu ir viltimi, vasaros šėlsmu ir gamtos juoku“. Kiekvienas apsilankęs Serbentinėje, „Vėtrungės“ festivalyje, sutartinai sakė, kad pajautė ypatingą aurą, žmogaus ir gamtos sukurtą šedevrą sielai, poilsio akimirkas. Sodybos šeimininkė Danguolė Lietuvininkaitė su ašaromis akyse vylėsi, kad visi susitiksime kitais metais. Kol turime šią viltį, galime sakyti, kad esame ir mes amžinai gyvi…
Tautvydas Vencius