Starobelsko tragedijos mįslės

Paskutinių savaičių sandūroje Rusijos kariuomenė raketomis ir dronais atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą. Tradiciškai taikytasi į civilinius objektus, tačiau nuo smūgių nukentėjo kai kurių valstybės įstaigų – tarp jų ir šalies Užsienio reikalų ministerijos – pastatai. Per smūgius sostinėje ir kituose Ukrainos miestuose žuvo daugiau nei dvi dešimtys žmonių. Dvigubai tiek buvo sužeisti. Po šios atakos Maskva nurodė, kad tai – keršto akcija, mat ukrainiečių pajėgos atakavo okupuotos Luhansko srities miesto Starobelsko miesto kolegijos bendrabutį. Tos atakos metu, pasak Rusijos propagandos, žuvo „21 vaikas“ ir daugybė kitų buvo sužeisti.
Maskvos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai įspėjo užsienio diplomatines tarnybas, kad atsakomosios keršto akcijos bus tęsiamos, todėl diplomatai bei kiti užsieniečiai turėtų iš Kyjivo pasitraukti. Europos Sąjungos diplomatai pasitraukti atsisakė. Europos Sąjungos atstovė Kyjive pažadėjo likti kartu su Ukraina net ir tokiomis aplinkybėmis. Lenkijos ambasadorius įgėlė: „jeigu (Rusijos prezidentas) Vladimiras Putinas Ukrainoje nekariauja karo, o vykdo specialiąją karinę operaciją (tokia žodžių ekvilibristika leidžia puolančiai šaliai išvengti karo paskelbimo ir tapti šalimi-agresoriumi, ką formaliai draudžia Jungtinių Tautų organizacijos kanonai), tai diplomatinių atstovybių daužymas niekaip neatitinka operacijos „specialumo“ požymių“…
Tuo pačiu metu rusiškai informaciją skelbiančios medijos neriasi iš kailio, kad rastų atsakymus į klausimą, kas vis dėlto nutiko Starobelsko mieste. Oficiali Rusijos propaganda skelbia apie „žuvusius vaikus“, kuriems, pažiūrėjus į oficialų aukų sąrašą, (19 merginų ir trys vaikinai), mažiausiai 19 metų.
Ukrainos kariškiai neigia atakavę kolegijos studentus. Jie tvirtina, esą, miesto kolegijoje buvo įsikūręs dronų pilotų rengimo centras, kuris ir buvo atakuotas.
Per kelias dienas internete pasirodė tariami du dokumentai, esą, kolegijos direktorius iš bendrabučio įsako pašalinti studentus ir užleisti gyvenamąją vietą Rusijos 88 pėstininkų divizijos kariškiams. Tačiau faktų tikrintojai gana greitai nustatė, kad tai kažkieno sukurpta melagiena: dokumentas surašytas su rusų kalbai nepriimtinomis klaidomis, taip pat nurodyta neteisinga įstaigos vadovo pavardė.
Kita problema. Nors pranešta ne tik apie 21 atakos auką, interneto platformose kaip niekada mažai informacijos apie sužeistuosius. Propaganda paprastai stačiai dantimis įsikimba į panašius įvykius ir ilgai transliuoja graudžius sužeistų jaunų žmonių atvaizdus. Teigta, esą, Rusijos valdžia tokia palankia proga nesurengė lojalių medijų spaudos konferencijos, kaip tai darytų kitu atveju, kai reikėtų įrodyti Ukrainos „neonacių esmę“.
Pasirodo, kad spaudos konferencija vis dėlto buvo surengta. Jame, pasak rusų URM, dalyvavo Maskvoje akredituoti užsienio žurnalistai. Vis dėlto be kino, saudiečio iš padoresnių medijų buvo pakviesti agentūros „Reuters“ žurnalistai, kurie papasakojo, esą, jiems panorus patekti į vieno iš dviejų nuo sprogimo nukentėjusių pastatų vidų, to nebuvo leista padaryti.
Oficialiąją Rusijos poziciją paprastai atspindintys šaltiniai dabar tvirtina, esą absoliuti diduma aukų ligi plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą (2022-02-24) gyveno pastarosios valstybės jurisdikcijoje ir tik neseniai buvo perkelti į Rusijos teisės aplinką (kai Rusija aneksavo Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižės ir Chersono sritis). Dėl to po šiai dienai yra gausu painiavos. Tačiau tai lyg ir nepaaiškina, kodėl internete nėra atsitinkamų vaizdų.
Vis dėlto faktų tikrintojai ir atvirų duomenų analitikai labiau sutaria, kad už dronų smūgį Starobelsko miesto kolegijai, ko gero, yra atsakinga Ukrainos pusė. Viena vertus, į objektą smogė ne vienas, o bent keli bepiločiai orlaiviai. Kita vertus, nors ir neatmetant tikimybės, kad kolegijoje buvo dronų operatorių rengimo centras, labiau linkstama laikyti, kad tai buvo žvalgybos institucijų klaida. T.y. smūgių objektas buvo nustatytas remiantis nepertikrinta informacija ir neįsitikinus, kurioje tiksliai vietoje yra įsikūręs dronų operatorių rengimo centras.
Tokių klaidų karo metu pasitaiko. Pavyzdžiui, pirmąją JAV ir Izraelio karinių atakų prieš Iraną dieną – vasario 28-ąją – kelios raketos pataikė į mergaičių pradinę mokyklą pietiniame Minabo mieste (Hormozgano provincijoje). Nuo smūgio žuvo 175 žmonės. JAV kariuomenė pripažino savo klaidą, nurodžiusi, kad pradinė mokykla buvo įsikūrusi visiškai šalia Islamo revoliucijos sargybinių korpuso pastato. Tai įvyko paskui, kai JAV Kongresas paprašė pateikti analitinę išvadą apie įvykį.

Rytas Staselis