Mes prisimename: dviejų Suvalkijos partizanų ryšininkų istorijos

Gegužės 17-ąją, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Prienų rajone pagerbti kovotojai už Lietuvos nepriklausomybę.
Šilavote šv. Mišiomis Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje ir atminties renginiu ekspozicijoje „Laisvės kovos Šilavoto krašte“ paminėta partizanų ryšininko, laisvės kovų įamžintojo Vytauto Juodsnukio 100 metų sukaktis. Vos už keliolikos kilometrų, Skriaudžiuose, Šv. Lauryno bažnyčios prieigose, surengta popietė, skirta pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvei Mortai Linkaitei atminti. Jos garbei šis renginys išsiskyrė ypatingu akcentu – pirmą kartą Lietuvos šaulių sąjungos istorijoje šaulės moterys iššovė dedikacines salves.
Minimus partizanų rėmėjus, kuriuos renginiais pagerbė vietos bendruomenės, siejo ta pati rezistencinė aplinka: jie kilę iš Suvalkijos krašto, kur vyko aršios laisvės kovos. Morta Linkaitė-Jūra, Gėlelė veikė kaip Tauro apygardos partizanų ryšininkė, legendinio partizanų vado Juozo Lukšos-Skirmanto-Daumanto artima patikėtinė, jos šeimos sodyboje buvo įrengta štabo slėptuvė.
Vytautas Juodsnukis-Simutis, dirbdamas Šilavoto valsčiaus raštininku, rinko ir teikė žinias Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanams.
Už pagalbą laisvės kovotojams jie abu nukentėjo: M. Linkaitė, įtarta ryšiais su ieškomu partizanų vadu, 1951 m. buvo saugumo suimta, žiauriai kankinta, nuteista mirties bausme, kuri vėliau pakeista 25 metų katorga gulage, o V.Juodsnukis kaip politinis kalinys atsidūrė Vorkutoje.
Nepriklausomybės metais V. Juodsnukis pasišventė partizanų atminimo įamžinimui. Dviejų dalių dokumentinėje knygoje „Suvalkijos partizanų takais“, remdamasis archyvais bei liudininkų prisiminimais, jis itin detaliai aprašė Tauro apygardos Birutės bei Geležinio Vilko rinktinių kovas, J. Lukšos-Daumanto žygius, taip pat ir jo asmeninės ryšininkės Mortos Linkaitės ypatingą indėlį, užtikrinant ryšį tarp partizanų vadovybės bei palaikant slaptą komunikaciją su į Vakarus prasiveržusiu Daumantu.

Šilavote paminėta Vytauto Juodsnukio 100 metų sukaktis

Į Vytautui Juodsnukiui skirtą minėjimą Šilavote susirinko patys artimiausi jo aplinkos žmonės: šeimos nariai, giminės, bendražygiai, žmonės, tyrinėjantys jo palikimą, todėl renginys, sušildytas jų asmeninių liudijimų, buvo ypatingai nuoširdus ir jautrus.
Savo tėvelio gyvenimo kelią skaidrėse, fotografijų ir dokumentų parodoje pristatė V.Juodsnukio dukra Loreta Šlekonienė. Artimųjų vardu ji padėkojo Šilavoto muziejininkėms Danguolei Lincevičienei ir Viktorijai Bielevičienei už gražų bendradarbiavimą, pagarbą tėvelio atminimui, prasmingus renginius, sujungiančius bendruomenę, bei parengtą V.Juodsnukio asmeninių daiktų ekspoziciją.
Prisiminimais apie mylimą brolį pasidalino jauniausioji Vytauto sesuo Birutė Kučinskienė, brolis savo pavyzdžiu jai pataręs siekti mokslo.
Renginio dalyvius pasveikino, apie partizaninės kovos, atminties puoselėjimo reikšmę savo mintimis pasidalino Prienų rajono savivaldybės vicemeras Deividas Dargužis.
Su įdomumu po miestelį pasižvalgiusi partizanų dokumentų tyrinėtoja, Seimo narės Angelės Jakavonytės patarėja Sigita Montvilaitė-Radovanovich papasakojo savo šeimos istoriją, susijusią su Šilavoto apylinkių partizaniniu judėjimu. Ji akcentavo Vytauto Juodsnukio, kaip partizanų veiklos metraštininko ir tyrinėtojo vaidmenį. Jau laisvoje Lietuvoje jis kartu su bendražygiais pasirūpino, kad prie Šilavoto bažnyčios būtų pastatytas paminklinis akmuo, įrengtos memorialinės lentos su Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų pavardėmis ir įtvirtinta Geležinio Vilko rinktinės susikūrimo data.
Šilavoto laisvės kovų ekspozicijoje visuomet laukiama Vytauto Juodsnukio bendražygio Antano Lukšos dukra Dalia Lukšaitė-Maciukevičienė. Ir šįkart ji prisiminė, kaip, dirbdama Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, glaudžiai bendradarbiavo su V.Juodsnukiu, prisilietė prie jo sudarytos knygos, kartu važinėjo Lietuvos partizanų takais, dalyvavo jų pagerbimo minėjimuose. Pasak jos, kuomet A.Lukšai apie 2000-uosius kilo mintis visas Lietuvos partizanų kautynių vietas, bunkerius ir žymias sodybas kartografuoti, nustatyti tikslias jų koordinates bei sudaryti vieningą žemėlapį, V.Juodsnukis pirmasis pasisiūlė šiam darbui ir neskaičiavo tam sugaišto laiko. D.Lukšaitės-Maciukevičienės teigimu, šį bendromis Lukšų ir V.Juodsnukio pastangomis sudarytą vienetinį žemėlapį ketinama padovanoti VDU Karo muziejui.
Anot V.Juodsnukio dukros Loretos, bene daugiausia informacijos apie jos tėvelį yra sukaupusi kraštotyrininkė, šešių knygų apie partizanus autorė ir sudarytoja Rita Pauliukaitienė. Jos pastangų dėka V.Juodsnukio knyga „Suvalkijos partizanų takais“ (I dalis išleista 2000 m., II d. – 2011 m.) papildyta reikšmingais paaiškinimais ir partizanų asmenvardžių rodykle, kas labai palengvins informacijos paieškas moksleiviams ir studentams, visiems besidomintiems partizaninių kovų laikotarpiu.
Straipsnio „Pokario metraštininkas Vytautas Juodsnukis (1926–2013)“ (https://partizanai.org) autorė R.Pauliukaitienė su renginio dalyviais pasidalino keliomis savo įžvalgomis. Jos teigimu, nors autorius turėjo techninį išsilavinimą, knygą parašė sodria ir raiškia kalba, ją skaitydamas ir verki, ir juokiesi, ir stebiesi, kad savamokslis kraštotyrininkas bei rašytojas padarė galbūt daugiau nei bet kuris istorikas. Jo parengta Suvalkijos partizaninio judėjimo istoriografine kronika, kaip patikimu šaltiniu, naudojasi net ir mokslininkai, joje atrandantys istorinių faktų, autentiškų pokario įvykių liudininkų prisiminimų, Lietuvos laisvės kovotojų bei sovietinių represinių struktūrų dokumentų. Todėl R.Pauliukaitienė išreiškė norą, kad suskaitmeninta knygos antroji dalis kuo greičiau būtų paskelbta internete ir taptų prieinama plačiajai visuomenei, ypač jaunimui, nuo kurio priklauso istorinės atminties tęstinumas.
Ne vienas iš pasisakiusiųjų prisiminė Vytautą Juodsnukį, kaip mėgusį humorą ir dainą. Todėl ir šiame renginyje skambėjo partizaniškos dainos, kurias atliko Kauno kultūros centro folkloro ansamblis „Gadula“ (vadovas Andrius Morkūnas).

„Neužrašyta laiškuose, išsaugota dainose“

Tą pačią dieną Skriaudžių miestelyje surengtoje popietėje- koncerte „Neužrašyta laiškuose, išsaugota dainose“ prisimintas paprastos Skriaudžių kaimo moters Mortos Linkaitės nepaprastas likimas, kurios tragiška, tačiau neparklupdžiusi gyvenimo istorija verta knygos ar didžiojo ekrano. Kraštietės istorija renginyje papasakota pasitelkus įvairias raiškos priemones ir formas.
Saugumui išsiaiškinus, kad M.Linkaitė buvo partizanų vado Juozo Lukšos-Skirmanto-Daumanto ryšininkė, ji buvo suimta, tačiau net ir tardoma, kankinama atsisakė jį išduoti, dėl to atsidūrė tremtyje. Kai Daumantą nušovė, ją tūkstančius kilometrų vežė jį atpažinti, tačiau Morta vėlgi neišsidavė išvydusi mylimą veidą. Į Lietuvą ji grįžo numirti, sunkiai serganti, suluošinta, netekusi svorio, tačiau artimųjų kantriai išslaugyta ji vėl pakilo iš lovos, atsitiesė ir dar ilgai gyveno draugės paliktame namelyje prie ežero, savo skausmą ir ilgesį malšindama kanklių melodijomis.
Iš įrašo į klausytojus prabilęs M.Linkaitės balsas santūriai pasakojo apie jai tekusią skaudžią dalią. Jautriais prisiminimais apie bičiulei skirtus išbandymus, bendravimą su ja pasidalino Linkų šeimos kaimynystėje gyvenusi kraštietė Dalia Sabaitė-Žmuidienė, kuri atskleidė ir tai, ar Mortelę su legendiniu partizanų vadu siejo romantiniai santykiai. (Šiuos prisiminimus galima perskaityti: https://www.gyvenimas.eu/2026/03/25/prisiminimai-apie-morta-linkaite/).
Renginyje eksponuoti ypatingi eksponatai: lageryje M.Linkaitės išausta tautinė juostelė, kuri saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje, ir M.Linkaitės dovana Antanui Lukšai – rankšluostis su išausta tautine giesme. Prienų krašto muziejus pristatė erdvinę parodą „Laisvės žvalgas“, skirtą partizanui Juozui Lukšai.
Popietės žiūrovai buvo pakviesti pasiklausyti partizanų romansų, kuriuos atliko Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Nalšia“, įsitraukti į Skriaudžių buities muziejaus edukacines veiklas, pasivaišinti Vido Pažėros išvirta šauliška koše.
Vieną svarbiausių „Skriaudžiai – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ renginių, skirtą paminėti kraštietei Mortai Linkaitei, atidarė Suvalkijos gimnazijos Skriaudžių skyriaus mokiniai ir vokalinis ansamblis „Cukraus pudra“, popietę organizavo Skriaudžių bendruomenė, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kartu su partneriais.
Už šią iniciatyvą, tautos istorijos ir krašto atminimo puoselėjimą organizatoriams savo ir rajono vadovų vardu nuoširdžiai padėkojo Prienų rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, linkėdamas, kad tokie renginiai sutvirtintų bendrystę, primintų tas vertybes, kuriomis esame stiprūs. Renginyje dalyvavusi Lukšų giminės atstovė Dalia Lukšaitė- Maciukevičienė taip pat išreiškė padėką ir pagarbą Skriaudžių krašto žmonėms už atminties puoselėjimą, ragindama daryti viską, laisvės dvasia auklėti jaunimą, kad Ukrainos įvykiai nepasikartotų Lietuvoje.
Dalė Lazauskienė