Kiekvieno projekto sėkmė – visos Lietuvos sėkmė

Siekdama pagerinti savivaldybių pasirengimą įgyvendinti Europos Sąjungos investicijų finansuojamus projektus, paspartinti investavimą ir pasirengimą naujajam 2028–2034 metų ES finansiniam laikotarpiui, Finansų ministerija tęsia susitikimus su regionų atstovais. Praėjusią savaitę toks susitikimas vyko Prienuose, kuriame dalyvavo Kauno regiono savivaldybių vadovai, Kauno regiono Plėtros tarybos nariai, kolegijų pirmininkai bei Kauno regionų savivaldybių strateginio planavimo ir investicijų skyrių specialistai.

– 2026-aisiais numatyta dar daugiau augimo ir planuojamų investicijų regionams plėtros programoms. Jos sieks 2,89 mlrd. eurų, – sako viceministrė Neringa Rinkevičiūtė- Laurinaitienė.

Tokių susitikimų poreikį, finansų viceministrės Neringos Rinkevičiūtės-Laurinaitienės teigimu, padiktavo kylantys iššūkiai dėl įgyvendinamų projektų administravimo bei finansavimo tendencijų, ateinančio laikotarpio krypčių ir svarbiausių pokyčių, turinčių įtakos projektų planavimui bei įgyvendinimui. N. Rinkevičiūtei-Laurinaitienei pritarė ir vėliau kalbėjęs vidaus reikalų viceministras V. Jakštas, teigdamas, kad svarbu turėti veikiantį mechanizmą iš apačios į viršų, tai yra, kad patys regionai ir konkrečios savivaldybės nuspręstų, ko joms labiausiai reikia ir kas svarbiausia.
Finansų viceministrė savo pranešime, iliustruotame konkrečiomis skaidrėmis, pristatė 2021–2027 m. investicijų programos įgyvendinimo pažangą bei regioninių priemonių finansavimo situaciją. Pranešėja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad regioninės plėtros projektų įgyvendinimas šiek tiek vėluoja, atsilieka nuo bendros investicijų programos įgyvendinimo. Pasak viceministrės, labai svarbu siekti sutarimo, kad bendro darbo dėka pasiektume bendrą investicijų programos lygį ir bendrame planavime.
– Visi suprantam, kad regioninis planavimas užtruko pačioje planavimo fazėje ir tikrai regionai galėjo planuotis investicijas nuo metų iki pusantrų metų vėliau nei ministerijos planavo. Bet bendrom jėgom, mažindami administracinę naštą, paprastindami procedūras, trumpindami tam tikrus laikus, mes jau matom, jog pasiekiam to, kad regioninės planavimo priemonės tikrai labai sparčiai eina į priekį.
Kauno regionas yra aukščiau negu vidurkis pagal lėšų investavimą. Jeigu, sakykim, bendras investavimas regioninės plėtros projekto yra 10 procentų, tai Kauno regiono yra 13 procentų. Tai tikrai yra aukščiau. Be abejo, labai stipriai išsiskiria kai kurios savivaldybės, kurių labai dideli projektai ir kurios startavo pirmesnės, bet apskritai visą regioną vertinant, aš žiūrėjau pagal atskiras savivaldybes, tai labai panašiai visose

Susitikimui pirmininkavo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.

savivaldybėse. Tad jeigu kalbėtumėm apie investicijų apimtis, tai Kauno regione jau yra investuota per 680 milijonų eurų. Ir didžiausios investicijos, be abejo, yra į žalinimą, į ekologiją, į socialinę sritį, na ir, be abejo, į verslumą, į konkurencingumą, kadangi žinom, kad ir verslas gali į tas investicijas pretenduoti. Jeigu kalbėtumėm apie regioninės plėtros projektus, planuojamus per regiono plėtros planą ir investicijos daugiau skirtos į viešąją infrastruktūrą, tai regione yra suplanuota 237 milijonai eurų ir tos investicijos daugiau yra planuojamos per integruotą teritorinę plėtrą, taip pat į socialinius poreikių atliepimus, socialinius tikslus, na ir darnų judumą. Savivaldybės labai skirtingai yra pasirinkusios, jų kiekviena, matyt, matė savo problemas ir tuos projektus dėliojosi savo problemų sprendimui. Skirtingose regiono savivaldybėse – skirtingos investicijos, – kalbėjo viceministrė Neringa Rinkevičiūtė- Laurinaitienė.
Viceministrei pritarė ir vėliau kalbinti Raseinių, Kėdainių ir Prienų rajonų savivaldybių merai. Visi jie pritarė surengto susitikimo reikalingumui ir pasidžiaugė tuo, kad atsiranda dialogas tarp savivaldos, regionų ir centrinės valdžios, Būtent tai, ko savivalda anksčiau pasigesdavo.
– Planuodamos projektus savivaldybės įdeda tikrai daug indėlio ir nori, kad tie projektai vyktų sklandžiai, kad labiausiai atlieptų vietos žmonių reikalavimus. Bet kartais mūsų gyventojams labai sunkiai suvokiamos taisyklės, visokie reglamentai ir dėl to mes kenčiam, ir ta projektų vykdymo eiga kliūva.
Prienuose mes taip pat norim, kad visi projektai vyktų sklandžiai, kad kiek galima greičiau šito finansavimo laikotarpio lėšos būtų panaudotos mūsų projektuose ir žmonės gautų greičiau naudą – ar švietimas, ar sveikata, ar turizmas, ar kitos sritys. Tai dėl to ir prisikaupė nemažai klausimų, su kuriais susiduria mūsų investicijų specialistai, trikdžių. Net yra indikacijų, kad pritaikytos bus nuoskaitos. Tikrai atrodo, kad visi dirba sąžiningai, daug, bet to rezultato norim geresnio. Tikiuosi, kad šis pokalbis pagelbės, kad projektai vyktų greičiau, – sakė Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.
Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis viliasi, kad savivaldybės bus labiau išgirstos ir pačios galės rinktis, kas joms svarbiausia iš nuleistų 13 ar 16 krypčių. Kėdainiams, pavyzdžiui, labai aktualios socialinio būsto, vandentvarkos, civilinės gynybos ir sporto objektų problemos, Ar tikrai bus galima rinktis dalyvavimą tuose projektuose.
Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus teigimu, jų kraštui, siekiančiam plėtoti turizmo sektorių, svarbi yra dviračių takų ir kitų traukos objektų plėtra, aktuali ir šilumos ūkio pertvarka bei kitų problemų sprendimas.
Beje, ruošdamiesi šiam susitikimui savivaldybių atstovai dalį klausimų buvo pateikę iš anksto. Gal ir į ne visus, bet bent į dalį jų sulaukė atsakymų jau pokalbio metu. Susitikimo metu buvo pristatyti investicijų programos pakeitimai, leidžiantys mažinti savivaldybių finansinę naštą, didinti ES finansavimo intensyvumą bei lanksčiau planuoti investicijas regionuose.
Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas ir Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė aptarė regioninių pažangos priemonių įgyvendinimą bei pasirengimą 2028–2034 m. finansavimo laikotarpiui. Pristatyti siūlomi pokyčiai regioninio planavimo sistemoje, Nacionalinio ir regioninio partnerystės plano modelis bei naujos investavimo kryptys, orientuotos į teritorinę plėtrą, saugumą, socialinę sanglaudą ir žaliąją transformaciją. Taip pat akcentuota regionų įtraukties svarba planuojant būsimas investicijas bei būtinybė, kaip galima geriau pasirengti naujam finansavimo etapui, atliepiant savivaldybių, regionų lūkesčius bei užtikrinant planavimo „iš apačios į viršų“ principo įgyvendinimą.
CPVA direktorė Indrė Šuolienė pristatė projektų administravimo procesus, regioninių projektų įgyvendinimo eigą bei dažniausiai pasitaikančius iššūkius. Aptarta projektų vertinimo, sutarčių sudarymo ir lėšų išmokėjimo pažanga, taip pat priemonės, skirtos spartinti projektų įgyvendinimą, supaprastinti procedūras ir didinti savivaldybių kompetencijas. Taip pat pristatytos metodinės pagalbos galimybės savivaldybėms, viešųjų pirkimų konsultacijos bei planuojami mokymai projektų vykdytojams.
Susitikime dalyvavę Kauno regiono savivaldybių merai, administracijų direktoriai ir specialistai diskutavo apie aktualiausius savivaldybių iššūkius įgyvendinant regioninius projektus, finansavimo intensyvumo pokyčius, viešųjų pirkimų procesus bei kaip sklandus tarpinstitucinis bendradarbiavimas padėtų geriau investuoti ES lėšas.
Ramutė Šimukauskaitė

Romos Sinkevičiūtės nuotraukos