Tarybai pristatytos įstaigų ataskaitos: kuo norisi pasidžiaugti ir kas kelia rūpesčių

Balandžio 16 d.vykusiame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyti 37 sprendimo projektai, iš kurių beveik pusę sudarė Savivaldybei pavaldžių įstaigų ataskaitų pristatymai.

Komunalinių paslaugų teikėjams iššūkių metai
Įstaigų ataskaitų pristatymui buvo skirtos penkios minutės, todėl šįkart vadovai susikoncentravo į pačius svarbiausius rodiklius, kilusius iššūkius bei ateities planus. Pirmieji ataskaitas pateikė komunalines paslaugas teikiančių įmonių vadovai.  Jiems ši žiema sukėlė nemažai iššūkių, mat, kaip pastebėjo UAB „Birštono šiluma“ vadovas Vytautas Pajarskis, ši žiema buvo tokia, kokios nebuvo dešimt metų, todėl su ja buvo susiję ir pagrindiniai įmonės iššūkiai, tačiau darbuotojų dėka gyventojai su šildymo trikdžiais nesusidūrė. Pasak įstaigos vadovo, 2026–2027 m. taip pat bus sudėtingi, kadangi įmonėje vyksta įrenginių pakeitimas, tačiau, nepaisant iššūkių, tolimesnėje perspektyvoje vadovas mato šviesią ateitį.
Nuo praėjusių metų pabaigos UAB „Birštono vandentiekis“ turi naują vadovą – juo, laimėjęs konkursą, tapo buvęs Birštono savivaldybės Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Gintautas Žilys. Naujasis vadovas pareigas pradėjo eiti tik 2025 m. pabaigoje, todėl, pristatydamas ataskaitą, jis labiau susikoncentravo į šių metų ir tolimesnius planus. G. Žilio teigimu, šiais metais įmonėje numatoma nemažai darbų, kuriems reikės ir didelių investicijų, todėl iššūkis bus tuos darbus suvaldyti, mat, direktoriaus pastebėjimu, įmonei trūksta didesnių projektų valdymo patirties. Visgi G. Žilys džiaugiasi savo darbuotojais, kurie, pasak jo, jaučia atsakomybę, ištikus avarinei situacijai ir pan. Tarybos narės Jurgitos Šeržentienės paklaustas, ar jau spėjo susipažinti su darbuotojų kompetencijomis, ar ateityje planuojamas personalo optimizavimas, G. Žilys teigė, jog ateityje planuojama įmonės automatizacija, todėl bus sprendžiamas ir personalo optimizavimo klausimas. O Vincas Valentinas Revuckas domėjosi, kokia yra matoma perspektyva dėl bendradarbiavimo su kaimynine Prienų rajono savivaldybe. Atsakydamas į Tarybos nario klausimą, UAB „Birštono vandentiekis“ direktorius teigė, jog anksčiau trūko aiškaus bendradarbiavimo, tačiau šiuo metu yra pasirašytas susitarimas, kaip bus dirbama toliau.
Kadangi įstaigų ataskaitos išsamiai buvo aptartos jungtinio komiteto metu, pristatydamas įmonės veiklą, Miesto tvarkymo tarnybos direktorius Algirdas Kederys nedaugžodžiavo. Jis taip pat labiau akcentavo ateities planus, kuriuose – aplinkai draugiškesnės technikos įsigijimas.
Posėdžio metu ataskaitą pristatė ir VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūros direktorė Vilma Savukynienė. Ji pastebėjo, jog šiuo metu Birštone yra atnaujinti 46 daugiabučiai gyvenamieji namai, Birštono savivaldybė pagal renovuotų daugiabučių dalį yra pripažinta lydere Lietuvoje, o pagrindiniai iššūkiai kyla dėl tvarkų ir apskritai organizacinio proceso.

Sveikatingumo paslaugas teikiančios įstaigos dirbo pelningai
Birštonas yra sveikatingumo kurortas, dėl savo gydomųjų savybių žinomas visame pasaulyje. Be privačių įstaigų, čia kokybiškas gydymo ir sveikatingumo paslaugas teikia ir „Tulpės“ bei „Versmės“ sanatorijos, taip pat Birštono pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC). Šiemet jų vadovai turėjo kuo pasidžiaugti, mat metai abiems sanatorijoms buvo finansiškai sėkmingi: augo pardavimų skaičius, atnaujinta infrastruktūra, išlaikyta aukšta paslaugų kokybė. Pasak VšĮ „Tulpės“ vadovo Pauliaus Jonavičiaus, palyginus 2024–2025 m. rodiklius, praėję metai buvo ženkliai geresni iš finansinės pusės, tikimasi, jog šiemet bus dar geresni. UAB Birštono sanatorija „Versmė“ direktorė Rasa Noreikienė pasidžiaugė rekordiniu 2025 m. užimtumu, 25 proc. išaugusiomis pajamomis ir pasiektu 0,5 mln. Eur grynuoju pelnu.
Birštono PSPC 2025 metais taip pat dirbo pelningai. Pasak PSPC direktorės Lauros Stankevičienės, praėjusiais metais buvo siekiama bent jau stabilizuoti prisirašiusiųjų pacientų skaičių, kuris praėjusiais metais sumažėjo 1 proc. Anot įstaigos vadovės, pagrindinė to priežastis mirtingumo ir gimstamumo rodikliai. Įstaigos vadovė džiaugėsi paslaugų kokybe, infrastruktūros atsinaujinimu, specialisų kvalifikacija.
Kaip sakoma, sportas – sveikata, todėl prie kurorto gyventojų ir svečių sveikatinimo prisideda ir Birštono sporto centras. Pristatydamas įstaigos veiklos ataskaitą už 2025 m., direktorius Giedrius Gustas atkreipė dėmesį į problemas, su kuriomis teko susidurti praėjusiais metais. Tarp jų ir smulkūs techniniai nesklandumai, ir rimtesnės bėdos – garantinis statybos brokas. Nepaisant kilusių problemų, G. Gustas džiaugėsi sporto centro užimtumu, renginių gausa bei specialiųjų lėšų augimu.

Kultūrinis gyvenimas – aktyvus ir matomas
Visgi Birštonas garsėja ne tik sveikatingumo paslaugomis, bet ir savo kultūriniu gyvenimu. Birštone kultūrines paslaugas teikia Birštono kultūros centras, viešoji biblioteka bei muziejus. Šių įstaigų vadovai taip pat džiaugėsi, jog Birštono kultūrinis gyvenimas yra matomas. Iš pristatytų ataskaitų akivaizdu, jog Birštono kultūrinės įstaigos sulaukia vis didesnio lankytojų susidomėjimo, auga ir siūlomų renginių pasiūla – nuo skaitymo skatinimo akcijų, edukacijų iki skaitmeninio ugdymo įgūdžių ugdymo ir tradicinio, ypač laukiamo Džiazo festivalio, ir kt. Anot Kultūros centro direktoriaus Zigmo Vileikio, meno kolektyvai žinią apie Birštoną skleidžia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, o įstaigoje dirbantys specialistai yra pasiekę ekspertinį lygį, todėl ne tik patys moko, bet ir vyksta vertinti kitų. Šiemet, švenčiant Birštono, kaip kurorto, 180 metų sukaktį, gyventojų ir svečių taip pat laukia turininga renginių programa. Dar viena džiugi žinia, jog, kaip ir praėjusią vasarą, vasaros metu Birštono muziejus lankytojų lauks ilgiau – nuo 10 val. iki 20 val.
Kaip ir visi, kultūros įstaigų vadovai taip pat susidūrė su iššūkiais: Kultūros centre reikia atnaujinti kai kurią įrangą, muziejus laukia pastatų remonto, o, vykstant bibliotekos pastato renovacijos darbams, kilo iššūkių su lankytojų patekimu į biblioteką, teko laikinai atsisakyti skaitytojų pamėgtų knygomato ir knygų grąžinimo dėžės paslaugų.

Ugdymo procesas vyksta sklandžiai
Posėdžio metu ataskaitas pristatė ir ugdymo įstaigų – Birštono gimnazijos, lopšelių darželių „Vyturėlis“ ir „Giliukas“ bei Meno mokyklos vadovai. Anot Birštono gimnazijos direktoriaus Alvydo Urbanavičiaus, pagrindiniai praėjusių metų iššūkiai buvo susiję su atnaujintomis programomis bei įtraukiuoju ugdymu, tačiau mokymo(si) procesas vyko sklandžiai. Praėjusiais metais gimnazijoje mokėsi 514 mokinių, juos ugdė 49 mokytojai ir 50 kitų specialistų bei darbuotojų. Direktoriaus pastebėjimu, šiuo metu gimnazijai mokytojų netrūksta, tačiau kolektyvas kasmet šiek tiek atsinaujina – mokytojai išeina užtarnauto poilsio, tačiau į jų vietą ieškomi kiti. A. Urbanavičiaus teigimu, praėjusieji metai nuo kitų išsiskyrė tuo, jog su Tūkstantmečio mokyklų programa atsivėrė ir daugiau galimybių – paslaugų ir mokymo priemonių buvo gauta daugiau nei už 630 tūkst. eurų. Baigdamas savo pristatymą, gimnazijos vadovas priminė, jog šiemet mokykla mini 230 metų jubiliejų, ši svarbi sukaktis bus minima lapkričio pradžioje.
Birštono lopšeliai-darželiai „Vyturėlis“ ir „Giliukas“ yra atsakingi už pačių mažiausiųjų birštoniečių ugdymą. Jų funkcijos yra tokios pat, todėl ir džiaugsmai, ir iššūkiai yra panašūs. Šių įstaigų vadovai Almantas Jakimavičius bei Regina Gustaitienė pastebi, jog vaikų skaičius išlieka panašus, tačiau, pasak „Vyturėlio“ vadovo, gimstamumo rodikliai šiek tiek neramina. Ugdymo programų atnaujinimas bei įtraukusis ugdymas palietė ne tik gimnaziją, bet ir darželius, iš to kyla ir organizaciniai, ir personalo (pagalbos specialistų) trūkumo iššūkiai. Kadangi Birštono „Vyturėlis“ yra sveikatą stiprinanti ugdymo įstaiga, o „Giliukas“ yra pasirinkęs gamtosauginės ugdymo įstaigos koncepciją, abu vadovai išsakė lūkestį lauke įrengti lauko klasę. R. Gustaitienės teigimu, darželyje trūksta ir lauko įrangos judrioms veikloms, o „Vyturėlio“ vadovas išsakė saulės baterijų poreikį. Darželyje gyvenimas niekada nestovi vietoje, todėl abiejų įstaigų vadovai džiaugėsi savo veiklomis, specialistų kvalifikacija bei bendradarbiavimu su kitomis įstaigomis.
Meno mokykla ugdytis kviečia visus birštoniškius, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Pasak įstaigos vadovės Rasos Norvilienės, šiuo metu čia mokosi 220 asmenų, kurių amžius nuo 4 iki 80 metų, o juos ugdo 23 pedagogai. Šįkart vadovė neakcentavo atskirų skaičių, mat įvairių renginių įstaigos ugdytiniai per metus suorganizuoja labai daug. Vietoj to, ji pasidžiaugė motyvuotais mokiniais, mokytojų profesionalumu, bendruomenės bendryste ir čia augančiais talentais.

Užtikrintas socialinių paslaugų prieinamumas
Paskutinis savo ataskaitą pristatė Nemajūnų dienos centro direktorius Gintas Pačėsas. Pristatydamas ataskaitą, įmonės vadovas pateikė nemažai skaičių, už kurių kasdieniame gyvenime yra tikri žmonės. Anot G. Pačėso, Centro veikla buvo vykdoma siekiant užtikrinti kokybišką socialinių paslaugų teikimą, pagerinti Birštono savivaldybės šeimų gyvenimo kokybę, sumažinti įvairių socialinių grupių atskirtį ir pagerinti socialinių paslaugų prieinamumą. Socialinių paslaugų sritis visuomet jautri tema, tačiau Savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės paklaustas, su kokiomis problemomis praėjusiais metais vykdydama veiklą susidūrė įstaiga, jos vadovas G. Pačėsas labiau akcentavo infrastruktūros dalykus.
Posėdžio metu visų įstaigų ataskaitoms pritarta, už darbą įstaigų vadovams dėkojo Savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Tarybos nariai. Išklausę atskirų įstaigų ataskaitas, Tarybos nariai jų vadovams taip pat turėjo įdomių pasiūlymų. Jurgita Šeržentienė prašė skatinti tėvelius ugdyti savo vaikų kūrybiškumą Meno mokykloje, mat šiame technologijų amžiuje ankstyvas kūrybiškumo ugdymas turi didelę įtaką tolimesnei karjerai. Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog senų namų savininkai ar jų artimieji, tvarkydami senuosius namus, neskubėtų išmesti senų daiktų, geriau išsikviestų muziejaus darbuotojus, kad šie įvertintų, galbūt tie daiktai galėtų tapti Birštono muziejaus eksponatais. Valė Petkevičienė siūlė Sporto centre skirti vietos nusipelniusių Birštono sportininkų ir trenerių apdovanojimams, posėdžio metu taip pat buvo užsiminta apie nusipelniusių, žymių gimnazijos mokinių įamžinimą.

Kiti klausimai
Tarybos posėdyje taip pat apsvarstyta nemažai su turto nuoma, perdavimu, perėmimu ir pirkimu susijusių klausimų. Pritarta pagalbos sutarties pasirašymui ekstremalios situacijos atveju su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ bei Lietuvos šaulių sąjunga. Vienbalsiu Tarybos narių sprendimu, iki 2500 Eur padidinta Vytauto Jurgio Meškos premija, o Jono Kazlausko premija – iki 2000 Eur. Apsvarsčius darbotvarkėje numatytus klausimus, merė N. Dirginčienė Tarybos narius tradiciškai pakvietė į išvažiuojamąjį posėdį. Šįkart Tarybos nariai lankėsi UAB „Birštono vandentiekis“.
Rimantė Jančauskaitė