Seniūnijos pastangas išlaikyti gerą Šilavoto krašto įvaizdį gadina keli šaukštai „deguto“

Balandžio 15 dieną Šilavoto seniūnė Neringa Pikčilingienė ataskaitiniame seniūnijos susirinkime dalyvavusiems Prienų rajono savivaldybės vadovams, Tarybos nariams, vietos seniūnaičiams, bendruomenių atstovams ir gyventojams pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgė, kaip sekėsi vykdyti seniūnijai priskirtas funkcijas, kas buvo nuveikta socialinės paramos, kultūros, sporto, bendruomenės aktyvinimo, viešosios infrastruktūros priežiūros ir plėtros srityse. Aptarti seniūnijoje atlikti bei šiemet laukiantys darbai, puoselėjamos iniciatyvos, pasidalinta problemomis bei nerimą keliančiomis tendencijomis, drauge su Savivaldybės atstovais atsakyta į gyventojams rūpimus klausimus.

Šilavoto seniūnijos seniūnė N. Pikčilingienė.

Nors Šilavoto seniūnijoje pernai gimė triskart mažiau žmonių, nei mirė, ir gyventojų skaičius nuo 2023 metų seniūnijoje sumažėjo 64 asmenimis, prieš susirinkimą po seniūniją pasižvalgiusiam merui Alvydui Vaicekauskui gerą įspūdį paliko šiame gražiame krašte besikuriantys naujakuriai, jų puoselėjamos sodybos. Tačiau, pasak mero, norėtųsi, kad Prienų rajoną užmiesčio poilsiui pasirinkusieji seniūnijoje deklaruotų ir savo gyvenamąją vietą, taip jų sumokami mokesčiai patektų į Prienų rajono savivaldybės biudžetą ir būtų panaudoti kaimiškųjų teritorijų kelių, viešųjų erdvių tvarkymui. Kaip rodo gyventojų prašymai ir skundai, jiems labiausiai rūpi patogesnis susisiekimas.
Visgi, kaip ataskaitoje teigė seniūnė N.Pikčilingienė, iki šiol iš 94,60 km seniūnijos kelių asfaltas paklotas vos 7,3 km atkarpoje. Pernai seniūnijos kelių priežiūrai (žvyravimui, greideriavimui, pakelių krūmų šalinimui, kelio ženklų pastatymui, kitiems darbams) panaudota 263 652 eurai, iš jų vien Jaunimo gatvės Jiestrakio kaime asfaltavimo darbai atsiėjo per 203 010 eurų.
Gyventojų nuomone, lėšų skiriama per mažai, todėl kelių atnaujinimo tempas lėtas, sutvarkytos atkarpos spėja vėl nusidėvėti. Vietos ūkininkas Jurgis Žioba, su turima technika žiemą gyventojams padedantis nuvalyti sniegą nuo kelių, svarstė, kad Savivaldybė galėtų įtraukti ūkininkus į sniego valymo seniūnijose darbus, tokia paslauga turėtų būti atlygintina.
Savivaldybės tarybos opozicijos atstovas Jovydas Juocevičius pateikė vienos savivaldybės pavyzdį, kurioje kelius bandoma tvarkyti sparčiau su verslo finansiniu prisidėjimu, už atliktus darbus išsimokant per ilgesnį laikotarpį.
Atsižvelgdamas į ribotą Savivaldybės skolinimosi limitą, turėdamas omenyje sudėtingą geopolitinę ir ekonominę situaciją, brangstančius energetinius išteklius, nuogąstaudamas dėl prastėjančios verslo padėties, meras neskubino įvykių ir nežarstė pažadų. Gyventojų klausiamas apie galimybes asfaltuoti judrią Eigulių gatvę, A.Vaicekauskas pastebėjo, jog būsimų kelių tvarkymo darbų apimtys priklausys nuo to, kaip seksis surinkti rajono biudžetą. Jo nuomone, taupant lėšas, galbūt būtų tikslinga ateityje asfaltuoti ne visą gatvę, o tik jos atkarpą ties gyvenamaisiais namais. Meras priminė, kad vienas iš kriterijų, pagal kuriuos kelių priežiūrai paskirstomos lėšos, yra gyventojų tankumas, skaičiuojamas vienam kvadratiniam kilometrui.
Šiemet numatyta pakloti asfaltą Sodų gatvėje, Klebiškio kaime, o Eigulių gatvė įtraukta į vėlesnių metų planus. Pasak mero, galbūt pokyčiai yra ne tokie greiti, kaip norėtųsi gyventojams, bet situacija kasmet keičiasi. To pavyzdys – atliktų darbų dėka pagražėjęs Jiestrakis, kuris ilgą laiką buvo primirštas.
Susitikimai su seniūnijų gyventojais, jų išsakyti lūkesčiai, objektų apžiūra vietose, pasak mero, padeda aprėpti problemų mastą ir iš anksto planuotis darbus bei lėšas.
Pernai Ingavangyje buvo suremontuotos Pašilės ir Šilo gatvės. Dėl atliktų darbų kokybės Pašilės gatvėje vienas gyventojas išsakė pastabų, jo teigimu, gatvė suremontuota, tačiau sena pralaida liko nepakeista, todėl, jo įsitikinimu, seniūnija turėtų labiau kontroliuoti rangovus, nepasirašyti ant darbų atlikimo-perdavimo aktų lengva ranka.
Praėjusiais metais seniūnijoje įrengti penki gatvių šviestuvai. Buvo nugenėti 22 ir nupjauti trys seni medžiai, daugiausia Šilavoto kapinėse. Seniūnės N.Pikčilingienės teigimu, sutrešę, pavojų keliantys medžiai bus šalinami ir šiemet. Tiesa, tai patinka ne visiems gyventojams. Šilavotiškiai myli ir saugo medžius ir, anot seniūnės, šią savo poziciją išreiškia skundais dėl kiekvieno net su leidimu nupjauto medžio.
Tuo darbai ir rūpesčiai nesibaigia kapinėse, iš kurių dvejos yra veikiančios, o keturios – istorinės. Pasak Neringos Pikčilingienės, šiemet norima baigti tverti Šilavoto kapinių tvorą, kuri įrenginėjama seniūnijos lėšomis, darbus atlieka jos darbininkai. Seniūnė pasidžiaugė rastu sutarimu su bažnyčios atstovais dėl žemės sklypo šalia naujųjų Šilavoto kapinių naudojimo. Parengus planavimo dokumentus, sklype atsiras kelias, bus prašoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
Seniūnė atkreipė dėmesį, kad vyksta kapaviečių duomenų skaitmenizavimas, todėl ateityje ieškomus kapus bus galima rasti gerokai lengviau, naudojantis registru. Taps paprasčiau ir administruoti kapines. Tai paaiškina ir seniūnijos pastangas identifikuoti kapavietėse be užrašų palaidotus asmenis.
Šilavoto kapinėse daugėja neprižiūrimų kapaviečių, o artimiesiems jų nelankant, seniūnijos darbuotojai savo iniciatyva šienauja jas stelbiančią žolę, iškerta krūmokšnius. Siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą, ant apleistų, ilgą laiką neprižiūrimų kapų seniūnija pradėjo statyti įspėjančias lenteles. Tuomet, pasak N.Pikčilingienės, kilo netikėta žmonių reakcija, išsakyta priekaištų viešoje erdvėje. Atsirado piliečių, kurie šias lenteles rovė, laužė, metė į atliekų konteinerį. Kiti gyventojai džiaugėsi, kad susirūpinta užmirštais kapais, ieškoma būdų surasti mirusiųjų artimuosius ir priminti jiems apie pareigą rūpintis amžinojo poilsio vietomis.
Ši iniciatyva davė tam tikrų rezultatų. Lentelėmis su užrašu „neprižiūrima“ buvo paženklinta 40 kapaviečių, aštuoni jose palaidotų asmenų artimieji atsiliepė. Pasak seniūnės, netvarkomos kapavietės bus stebimos kelerius metus, neatsiradus atsakingų žmonių, jos gali būti skirtos naujiems palaidojimams.
Šiais metais ketinama sutvarkyti Atminimo lentas prie bažnyčios, skirtas žuvusiems partizanams.
Seniūnijoje netrūksta įvairių aplinkos priežiūros darbų, kuriems reikia papildomų rankų. Seniūnė apgailestavo, kad bendradarbiavimas su Užimtumo tarnyba nėra toks, kokio tikimasi. Seniūnija negali, pasinaudodama programiniu finansavimu, įdarbinti tų vietos gyventojų, kurie gali ir nori dirbti bei yra gerai užsirekomendavę. Atsiunčiami žmonės šiomis savybėmis nepasižymi, neturi reikiamų darbinių įgūdžių (neretai net negali dirbti dėl savo sveikatos būklės). Todėl darbo rankų trūkumą stengiamasi kompensuoti įsigyjant aplinkos priežiūros įrangos.
Anksčiau seniūnija buvo atsakinga ir už piliakalnių šienavimą bei tvarkymą, dabar ši paslauga yra perkama centralizuotai iš įmonės, turinčios specialius robotus. Kaip informavo Savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė, šiais metais piliakalniai bus šienaujami tris kartus.
Du seniūnijos piliakalniai – Pašlavančio ir Klebiškio – įtraukti į Savivaldybės investicinį projektą, europinėmis lėšomis jų prieigos bus sutvarkytos ir pritaikytos lankymui, bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, laužavietės, suoliukai.
Praėjusiais metais nebuvo nubaustas nė vienas apleistų statinių ar žemės savininkas, nes šeimininkai keitėsi, todėl duota laiko susitvarkyti. Tačiau šiemet, perspėjo seniūnė, patikrinimai vėl bus atnaujinti.
Dar vienas seniūnijos skaudulys – netinkamas atliekų tvarkymas ir rūšiavimas. Dėl nežinomų asmenų nerūšiuotomis atliekomis nuolat perpildomų bendro naudojimo konteinerių, šalia jų paliekamų padangų seniūnė nuolat sulaukia gyventojų skundų. Seniūnija bando suvaldyti atliekų srautus, jas rūšiuoja, vien tik padangų surinko apie šimtą. N.Pikčilingienė piktinasi, kad nors šios rūšies atliekas galima nugabenti į Veiverių ar Prienų stambiagabaričių atliekų aikšteles, kažkodėl žmonės piktybiškai jomis atsikrato prie bendrų konteinerių. Naikinami ir prie jų palikti perspėjimai.
Prieš seniūnijos svečius seniūnei gėda ir dėl kitų pagarbos bei kultūros stokos pavyzdžių, kurie kaip šaukštas deguto gadina gerą Šilavoto krašto įvaizdį. Praėjusiais metais Šilavoto seniūnijoje buvo surengtos masinės Degmeda gravelono dviračių lenktynės žvyrkeliais, kaimų ir miškų keliais. Gyventojai apie tai buvo informuoti iš anksto. Tačiau organizatoriams nuotaiką sugadino dingusios rodyklės, kurios trasoje buvo išdėstytos lenktynių išvakarėse.
Visgi gerų akcentų seniūnijoje nepalyginamai daugiau. Seniūnė pasidžiaugė aktyviu vietos kultūriniu gyvenimu, sportiniais laimėjimais, bendruomenių iniciatyvomis, įgyvendinant projektus ir pritraukiant lėšų, padėkojo visiems rėmėjams ir pagalbininkams. Rūpinantis vyresnio amžiaus žmonių saugumu, bendradarbiaujama su Prienų socialinių paslaugų centro, priešgaisrinės tarnybos, ambulatorijos atstovais, kartu lankomasi pas gyventojus prevenciniais tikslais.
Savivaldybės vadovams ypač imponavo ir pačios Neringos Pikčilingienės jau dešimtmetį tęsiama iniciatyva prieš kiekvienas Kalėdas aplankyti vyresnius nei 80-ties metų gyventojus, juos pasveikinti, pabendrauti, išklausyti jų problemas. Žmonės labai vertina parodytą dėmesį, taip užsimezga glaudus ryšys.
Meras Alvydas Vaicekauskas, jo komandos nariai vicemerai Deividas Dargužis, Laimutė Jančiukienė Šilavoto seniūnijai ir gyventojams linkėjo kuo daugiau gerų pokyčių, primindami, kad pasinaudotų galimybėmis renovuoti daugiabučius namus, su kompensacija įsirengti nuotekų tvarkymo įrenginius, surinkti ir išvežti į atliekų tvarkymo aikštelę asbestinį šiferį. Susirinkime dalyvavę Tarybos nariai, du iš šio krašto, ragino šilavotiškius kreiptis į juos rūpimais klausimais ir žadėjo patarpininkauti ieškant sprendimų. Esančių problemų nereikia nutylėti, svarbu kalbėtis, aiškintis, o ne vadovautis išankstinėmis nuostatomis.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos