LSA suvažiavime aptarti savivaldai svarbūs klausimai

Balandžio 16 dieną Vilniuje vykusiame XXXIII Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavime dalyvavo 138 delegatai iš 56 savivaldybių. LSA suvažiavime asociacijos prezidentas A. Klišonis pristatė 2025 metų veiklą finansų, vietos savivaldos, žemės ūkio, susisiekimo, regionų politikos, sveikatos apsaugos, socialinių reikalų, švietimo, gynybos ir civilinės saugos, aplinkosaugos ir vandentvarkos, tarptautinių reikalų srityse.
Jis akcentavo, kad LSA pastangomis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme buvo įtvirtinta galimybė prie einamųjų metų pajamų pridėti praėjusiais metais sukauptus savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų likučius. Išplėstos ir savivaldybių skolinimosi galimybės – dabar jos galės skolintis ne tik ES, bet ir ILTE lėšomis finansuojamiems investiciniams projektams, ir ši suma nebus įskaičiuojama vertinant savivaldybės balansą. Skaičiuojama, kad savarankiškiems projektams 2026–2029 metais savivaldybės galės iš ILTE pasiskolinti mažiausiai 100 mln. eurų.
Tarp svarbesnių LSA darbų šiais metais – LSA siūlymai Vietos savivaldos, Žemės, Žemės reformos, Teritorijų planavimo įstatymų pakeitimams, dėl kurių savivaldai, verslui ir gyventojams turėtų sutrumpėti žemės nuomos ar panaudos procedūros, sumažėti administracinė našta bei išorinė kontrolė.
LSA taip pat pasiekė, kad nuo 2026 m. būtų didinamos valstybės biudžeto dotacijos už globos paslaugas asmenims su sunkia negalia, patobulintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, priimti Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos merai nebebus teisiškai atsakingi už vaiko laikinosios globos nustatymą ir globėjo parinkimą.
LSA iniciatyva nuo sausio 1 d. rajoniniai keliai miestuose ir miesteliuose nebuvo automatiškai priskirti savivaldybių nuosavybei – tai bus galima padaryti tik pritarus savivaldybių taryboms bei atlikus kitus būtinus procedūrinius veiksmus dėl šio nekilnojamo turto perdavimo. Taip savivaldybės išvengė ne vieno šimto milijonų eurų išlaidų perduotiems keliams sutvarkyti. Asociacijos siūlymu, nebeliko reikalavimo ir visoms savivaldybėms privalomai įrengti Mažos taršos zonas.
Sveikatos srityje LSA pavyko pasiekti, kad kai kurios viršsutartinės paslaugos (dienos stacionaro, dienos chirurgijos bei pradinė ir ambulatorinė medicininė reabilitacija) būtų apmokamos ne 70, o 100 procentų.
LSA įdirbis ir argumentai turėjo didelės įtakos priimant sprendimus, leidusius savivaldybėms formuoti III ir IV gimnazijos klases nesant 21 mokiniui, jei savivaldybė prisideda puse jų išlaikymui reikalingos sumos. Taip trisdešimtyje savivaldybių buvo išsaugotos 44 gimnazijos, kurioms grėsė reorganizacija.
Asociacija taip pat pasiekė, kad jau balandį savivaldybes, kurių teritorijose veikia poligonai ar karinio mokymo teritorijos, turi pasiekti pirmosios lėšos inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai – tai įtvirtinta Krašto apsaugos ministerijos ir LSA susitarime.
Bent porai metų pavyko stabilizuoti iki šiol 10-20 procentų nuolat didėjusią komunalinių atliekų tvarkymo kainos pastoviąją dalį gyventojams – ji šiemet mažės arba bent nedidės 51 savivaldybėje.
LSA prezidentas akcentavo, kad 2026 metais svarbu įtvirtinti savivaldybėms būtinus pakeitimus priimant Vietos savivaldos bei Valstybės tarnybos įstatymus, plėsti savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltinius, siekti didesnio finansavimo vietos keliams, o 2028-2034 m. ES investicijų modelyje – užtikrinti planavimo „iš apačios į viršų“ principą ir vieną regioninių asignavimų šeimininką. Didelį dėmesį LSA skirs ir socialinių paslaugų sistemos tobulinimui pagal savivaldybių siūlymus, diskusijoms dėl merų atlyginimo didinimo.
Suvažiavimo dalyviai – 139 delegatai iš 57 savivaldybių – taip pat patvirtino LSA 2025 metų finansinę ataskaitą, balanso ir veiklos rezultatų ataskaitą bei 2026 m. finansinės sąmatos ir nario mokesčio planą.
Apsvarstyti klausimai, susiję su savivaldybių finansinio savarankiškumo, skolinimosi galimybių didinimu. Priimta rezoliucija dėl universalios paskirties požeminės infrastruktūros, kuria būtų galima naudotis ir taikos metu, ir rengiantis krizinėms situacijoms, kūrimo, joje paraginta investuoti į savivaldybių gyventojų atsparumo ir praktinių įgūdžių ugdymą.
Parengta pagal LSA informaciją