Jūratė Zailskienė: valstybės pareiga padėti tiems, kam tikrai reikia

Prienų sveikos gyvensenos klubo „Versmenė“ nariai aktyviai domisi ir savo krašto, ir visos šalies gyvenimu. Todėl susitikimai su vietos ar valstybės politikais visada laukiami, o diskusijose atvirai aptariami aktualūs klausimai. Toks buvo ir susitikimas su Seimo nare, socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene. Ji – daugeliui gerai pažįstamas mūsų krašto žmogus, tad susitikimas buvo labiau panašus į nuoširdų pokalbį, o ne oficialų valdžios atstovo susitikimą su rinkėjais.

Gyvenimo ir veiklos pokyčiai

Jūratė Zailskienė susitiko su sveikos gyvensenos klubo „Versmenė“ nariais.

Susitikimas su J. Zailskiene buvo suderintas iš anksto. Viešnia neslėpė, kad būdama ir Seimo nare, ir socialinės apsaugos ir darbo ministre yra labai užimta, tačiau patikino, kad savo krašto žmonėms laiko visada atrasianti. Susitikime J. Zailskienė atvirai pasakojo apie gyvenimo ir veiklos pokyčius. Pasak jos, patekimas į Seimą iš esmės pakeitė daug dalykų – pradedant nuo gyvenimo tarp Vilniaus ir Prienų, baigiant atsakingu, daug sričių apimančiu darbu.
Klubo nariai domėjosi Seimo struktūra, parlamentarų veikla, įstatymų priėmimo tvarka. Pasak J. Zailskienės, daugiausia teisės aktų parengia ministerijos. Tačiau iki jų priėmimo tenka įveikti netrumpą kelią (suderinti su kitomis ministerijomis, visuomene, Vyriausybe). Tai užtrunka apie 2–3 mėnesius, kartais ir dar ilgiau. Vis dėlto jeigu išryškėja kokia nors spraga jau priimtame įstatyme, reikia greitesnio pakeitimo, tokias pataisas gali užregistruoti ir Seimo nariai – šis kelias kur kas trumpesnis. Be Seimo, parlamentarai dirba ir savo apygardose, susitinka su rinkėjais. Tapus ministre atsirado dar daugiau pareigų ir atsakomybių.

Iš ministrės – geros žinios
J. Zailskienė sako žinojusi, kad socialinė sritis – labai plati, bet net neįsivaizdavo, kad tokia plati. Jau pats ministerijos pavadinimas nurodo, kad ji apima ne tik socialinę, bet ir darbo sritį. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rūpinasi nuo paties mažiausio vaiko iki paties vyriausio žmogaus, – sakė ministrė, juokais pridurdama, kad ministerijos žiniai priskirta netgi liftų priežiūra. – Veiklų ir iššūkių labai daug, nes tai liečia daugybę Lietuvos žmonių. Gilinamės, stengiamės visus išgirsti.“
„Mūsų klubo nariai – vyresnio amžiaus žmonės, todėl nuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų labai priklauso jų gyvenimas“, – sakė „Versmenės“ pirmininkė Alvyra Grabliauskaitė, kviesdama viešnią ir susitikimo dalyvius aktyviai diskusijai. Bene daugiausia klausimų ministrė sulaukė dėl būsto šildymo kompensacijų. „Versmenės“ klubo nariai guodėsi, kad tik nedaugelis ją gauna ir domėjosi, kodėl kompensacija neskiriama vienam nuosavame name gyvenančiam žmogui, kodėl ja negali pasinaudoti gyvenantis sodo name ar „juodai dienai“ santaupų banke turintis žmogus.
Ministrės teigimu, būsto šildymo kompensacijos skiriamos nustatytus reikalavimus atitinkantiems gyventojams: svarbu ir gyvenamųjų patalpų dydis, ir gaunamos pajamos, ir turimas turtas. Internete užėjus į SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos) svetainę galima sužinoti, ar tuos reikalavimus atitinkate ir ar ši kompensacija priklauso. Vis dėlto J. Zailskienė turėjo ir gerų žinių – pasak jos, nuo liepos 1 d. numatomi būsto šildymo išlaidų kompensavimo tvarkos pokyčiai: kompensacija turėtų būti skiriama už didesnį gyvenamąjį plotą, taip pat padidintas turimo turto normatyvas. Taigi kompensacijas už būsto šildymą galės gauti daugiau žmonių.

Svarbiausia – patiems būti atsakingiems
„Versmenės“ klubo nariai ministrės klausė, kodėl gyventojams deklaruojant pajamas, grąžinta galimybė 1,2 proc. pajamų mokesčių skirti ne vien nevyriausybinėms organizacijoms (kaip kurį laiką buvo), bet ir bažnyčioms, mokykloms. Kai šią paramą

„Versmenės“ klubo pirmininkė Alvyra Grabliauskaitė dėkoja Jūratei Zailskienei.

gaudavo tik nevyriausybinės organizacijos, pagerėjo jų finansinė padėtis, pagausėjo veiklų. Tai pajuto ir „Versmenės“ klubas. Grįžus prie senosios tvarkos, nevyriausybinės organizacijos vėl pajus nepriteklių.
J. Zailskienės teigimu, kiekvienais metais apie 70 proc. pajamas deklaruojančių gyventojų nepasinaudoja galimybe kam nors paskirti šią savo mokesčių dalį. Jeigu visi tai padarytų, pasak jos, tų pinigų užtektų visiems. Todėl daug svarbiau ne kam nors uždrausti skirti tuos procentus, o šios paramos reikalingoms organizacijoms kuo aktyviau dirbti, kalbinti žmones, kad joms aukotų. Pasak J. Zailskienės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat įsitraukė į šį procesą ir susitarė su Valstybine mokesčių inspekcija, kad pajamų deklaracijos formoje šios paramos nuoroda būtų pažymėta raudonai – taip būtų atkreiptas dėmesys ir paskatinta pasinaudoti šia galimybe.
Susitikime kalbėta ir apie socialines paslaugas (priminta apie artimuosius slaugantiems asmenims aktualias atokvėpio paslaugas), senatvės pensijas, nedarbo išmokas, pašalpas. „Ar pas mus tikrai tiek daug vargšų, kuriems reikia paramos?“ – domėjosi susitikimo dalyviai. „Tokią paramą šalyje gauna apie 2,1 proc. gyventojų. Valstybės pareiga padėti tiems, kam tikrai reikia“, – pabrėžė ministrė. Ji pasidžiaugė labai sumažėjusiu vaikų skurdu, tačiau apgailestavo dėl didelio atotrūkio tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių. Tas atotrūkis Lietuvoje – 5,6 karto, o Europoje – 4,3. Tai rodo, kad verslas nenori dalintis, darbuotojams mokėti didesnių atlyginimų. Ministrė vylėsi, kad vis dėlto ateis laikas, kai verslininkai supras, jog būtent darbuotojai tą turtą jiems ir uždirba, taps atsakingi.
„Versmenės“ klubo svetainėje vykęs susitikimas buvo informatyvus ir išties naudingas.
Aldona Milieškienė
Autorės nuotraukos