Avangardistinės dramaturgijos atstovas

Minint 100-ąsias Kosto Ostrausko gimimo metines

Avangardistinė dramaturgija – teatro kryptis, pasirodžiusi XX a. viduryje. Maištingumas ir revoliucingumas, įtaka ankstesniems judėjimams bei absurdo drama – tai pagrindiniai avangardinės dramaturgijos bruožai. Kitaip tariant, kūrinyje paneigiama logika ir tradiciniai siužetai.

Knygos „Čičinskas ir kiti“ viršelis.
D. Balandienės nuotrauka, 2026 m.

Kostas Ostrauskas – išeivių rašytojas, dramaturgas, humanitarinių mokslų daktaras. Gimė 1926 m. balandžio 5 d. Veiveriuose, Prienų r. 1930 m. Ostrauskų šeima persikėlė į Kauną. K. Ostrauskas mokėsi Kauno Juozo Vokietaičio vardo pradžios mokykloje (dabartinis Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras), o 1939–1943 m. – Kauno gimnazijoje (dabartinė Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija). Baigęs šešias klases, 1943 m. įstojo į Kauno Jaunimo teatrą (dabartinis Nacionalinis Kauno dramos teatras). 1944–1946 m. K. Ostrauskas mokėsi ir baigė Liubeko lietuvių gimnaziją (pokario lietuvių gimnazija Vokietijoje). 1946–1949 m. Pabaltijo universitete (Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukštoji mokykla, veikusi Hamburge ir jo priemiestyje Pineberge), Filosofijos fakultete studijavo lietuvių literatūrą.
Pabaltijo universitetas išties buvo neeilinis. Viską praradę pabėgėliai – akademikai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos – po Antrojo pasaulinio karo per trumpą laiką įkūrė universitetą beveik visiškai nuniokotame mieste. Universitetas veikė trejus metus ir mokė šimtus studentų iš visų trijų šalių.

Pabaltijo universitetas.
Nuotrauka: The Story of the Baltic University.

1949 m. K. Ostrauskas išvyko į JAV. Nuo 1950 m. pradėjo studijuoti Pensilvanijos (JAV) universitete baltistiką ir slavistiką. 1952 m. įgytas Magistro laipsnis, o 1958 m. – Mokslų Daktaro laipsnis.
1952–1989 m. K. Ostrauskas dirbo Pensilvanijos universiteto bibliotekoje, o 1958–1978 – muzikos skyriaus vedėju.
Personažų asmenybės bruožai ir prioritetai kiekvieno rašytojo kūrinyje atskleidžia ir paties rašytojo požiūrį į gyvenimą. Didelę įtaką K. Ostrausko kūrybai turėjo Volfgango Amadėjaus Mocarto muzika, o ypač „Requiem“.

Pats V. A. Mocartas apie savo kūrinį užsiminė laiške, rašytame prieš mirtį: „Gyvenimas toks gražus, jis buvo toks daug žadantis, tačiau kas skirta, to nepakeisi. Niekas nežino, kiek dienų liko, reikia atsiduoti likimui. Baigiu, nes manęs laukia gedulinga giesmė, kurią aš privalau užbaigti.“
„Kažkada tu rašei, kad Mocartas, turbūt, negyveno šioj žemėj – jo muzika tokia šviesi, giedri ir gal net nerūpestinga. Klausaus jo „requiem“. (Jį tu jau, be abejo, girdėjai). Klausaus ir nieko kito negaliu pasakyti, kaip tik: „Niekas, turbūt, taip gerai nesuprato gyvenimo, kaip jis,“ – laiške rašė K. Ostrauskas savo būsimai žmonai Danutei Valaitytei.
Taigi sunku būtų paneigti V. A. Mocarto muzikos įtaką rašytojui, juk K. Ostrausko kūryboje mirtis ir gyvenimas – pagrindinė dramų tema.
K. Ostrausko kūriniuose išradingai interpretuojami mitai, legendos, baladės. Didžioji dramų tema – mirtis, kuri čia stipresnė už gyvenimą. Taigi sukeičiama vietomis gyvenimo ir mirties svarba. Kad ir koks žiaurus būtų personažo likimas K. Ostrausko kūryboje, šičia nėra vietos sentimentams ar gailesčiui.

Fragmentas iš Helga Merits dokumentinio filmo „Baltijos universiteto istorija“. Kelionė.

K. Ostrauskas parašė nemažai kūrinių: Kanarėlė; Kvartetas; Metai; Čičinskas; Gundymai; Eloizas ir Abalardas; Pypkė; Šaltkalvis; Žaliojoj lankelėj; Gyveno kartą senelis ir senelė; Duobkasiai; Lozorius; Ars amoris; Kaliausės mirtis; Napoleonas, varna ir višta; Karali(a)us juokdarys; Raudonkepuraitė; Anna ir Rema; Gulbių ežeras; Kaladė ir kirvis; Imperatorius ir imperija ir kt.
1944 metais išvykęs iš Lietuvos, K. Ostrauskas taip ir negrįžo į Lietuvą. 2012 m. sausio 9 d. mirė JAV. Išpildant paskutinę K. Ostrausko valią, 2014 m. birželio 9 d. urna su jo pelenais buvo parvežta į Kauną ir palaidota Petrašiūnų kapinėse.
K. Ostrausko gyvenimas bei kūryba buvo skirti Lietuvai ir lietuvybės puoselėjimui.
K. Ostrauskas nepaliko išsamios autobiografijos. Jis rašė, kad „…autobiografija pateisinama nebent tik tada, kai jau jokio rimtesnio darbo nebesugebi…Rašyti apie save – tai rašyti, – tiesiog nesąmoningai, – ne taip, kaip iš tiesų buvo, bet kaip norėtum, kad būtų buvę…“.
„Savąsias mintis paskirkite tiesai, tam, kas teisėta ir garbinga, kas gryna, miela ir verta išaukštinimo“ (plg. Fil 4,8) – šis Šv. Jono Pauliaus II asmeninis apmąstymas K. Ostrauską lydėjo jo viso gyvenimo kelyje.
Daiva Balandienė
Prienų krašto muziejaus Veiverių padalinio muziejininkė

Šaltiniai: 1. Loreta Mačianskaitė https://www.vle.lt/straipsnis/kostas-ostrauskas/
2. https://www.bernardinai.lt/originaliomis-dramomis-ugdoma-sava-dramaturgija/
3. https://deepbaltic.com/2017/10/30/higher-education-in-a-post-war-refugee-camp-the-baltic-university/
4. https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1116108/the-baltic-university-higher-education-in-post-war-refugee-camp
5. chrome-extension://efaidnbmnnnibpcajpcglclefindmkaj/https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/9b06e11d-db5f-4e50-a4e7-c2ae6a2ecc27/content
6. https://kaunofilharmonija.lt/wolfgang-amadeus-mozart-requiem/

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas