Vienas iš priešnuodžių sukčiams – laiku pasakyti sau STOP!

Būkite budrūs: sukčiai nesnaudžia! Tokią perspėjančią žinutę visuomenei viešai ištransliavo kovo 25 dieną Prienų kultūros ir laisvalaikio centre surengtos diskusijos „Sukčių era: kaip neprarasti visko?“ organizatoriai – Prienų r. policijos komisariato ir Prienų rajono savivaldybės atstovai – drauge su policijos, prokuratūros, banko darbuotojais prevenciniame renginyje pristatę sukčiavimų statistiką, tendencijas bei pasidalinę naudingais patarimais, kaip nepatekti į sukčių pinkles, išvengti apgavysčių ir finansinių praradimų.

Kiekvienas gali tapti taikiniu
Diskusijos moderatoriaus, naujienų portalo tv3.lt vyr. redaktorės pavaduotojo, verslo rubrikos redaktoriaus Martyno Žilionio kalbinami pašnekovai patarė, kaip atpažinti sukčius, tinkamai reaguoti į telefoninių apgavikų skambučius, nepakibti ant netikrų bankų, draudimo bendrovių darbuotojų, tariamų policijos pareigūnų, finansinių patarėjų mestų „kabliukų“, nesusigundyti viliojančiais investiciniais ar romantiniais pasiūlymais.
Jie pabrėžė, kad toks kritinis mąstymas taps ypač svarbus ir reikalingas nuo balandžio 1 d., kai nemažai daliai gyventojų, pasitraukusių iš antrosios pensijų pakopos, bus pradėtos išmokėti jų sukauptos lėšos. Anot jų, šia situacija netruks pasinaudoti finansiniai sukčiai, įvairiais būdais siekdami iš gyventojų išvilioti jų ilgai kauptus pinigus. Kaip rodo policijos statistika, įvairūs sukčiavimo atvejai vis dažnėja, jų vykdytojai tampa išradingesni, rezga vis naujas schemas, veikia plačiai, savo užmačioms vykdyti neretai pasitelkia dirbtinio intelekto gebėjimus.
Tokią realybę diskusijos klausytojams, kai kiekvienas iš jų gali tapti sukčių taikiniu, atskleidė Alytaus apskrities policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato viršininkas Andrius Rupeikis, beje, ir pats sulaukęs netikėto skambučio iš Latvijos. Anot viršininko, dažniausiai policijai apie bandymus apgauti ar išviliotus pinigus praneša ne patys nukentėjusieji, o jų artimieji. Taip gaunama informacijos apie tai, iš kurio numerio, šalies skambinta, kokia kalba kalbėta, koks nusikalstamos veikos pobūdis.

Nuo „alio“ skambučių iki investavimo pasiūlymų
Neramina, kad iš gyventojų išviliojamos vis didesnės sumos, atsiranda naujų sukčiavimų būdų. 2023 metais Prienų rajono gyventojai dažniausiai sulaukė vadinamųjų „alio“ skambučių, kai jiems buvo pranešama apie į nelaimę patekusius giminaičius ir prašoma pervesti lėšų gydymui ar nuostoliams apmokėti. 2024 metais statistikoje dominavo apgaulingi pardavėjų skelbimai. Pernai fiksuoti sukčiavimo atvejai, susiję su rusakalbių „operatorių“ skambučiais, apgaulingų nuorodų svetainėmis, netikromis investavimo schemomis, apgaulingais pardavimo skelbimais interneto platformose.
Apsiperkančius internetu sukčiai apgauna apsimetę tikrai egzistuojančiomis ar fiktyviomis įmonėmis, sukūrę suklastotas svetaines ar skelbimus. Besidominčius investavimu suintriguoja netikromis platformos ir nerealiai dideliu pelnu. Vienišus žmones (dažniausiai moteris) vilioja romantiniais pasiūlymais draugauti ir graudžiomis istorijomis.

Meras A.Vaicekauskas apdovanojo Dzūkijos g. Jiezno skyriaus, „Revuonos“ pagr. mokyklos, Suvalkijos g. Veiverių T.Žilinsko skyriaus, „Ąžuolo“ progimnazijos mokinius, dalyvavusius prevencinių vaizdo įrašų kūrimo konkuse. Taip pat padėkojo Prienų policijos bendruomenės pareigūnei E.Kubilienei.

Prienų r. PK viršininko A. Rupeikio teigimu, savivaldybėje pranešimų apie sukčiavimus skaičius išlieka gana stabilus: 2023 m. registruoti 147 pranešimai, 2024 m. – 144, o 2025 m. – 153. Deja, viršininkas nukentėjusiųjų negalėjo paguosti: tokio pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimo procentas yra žemas (apie 14 proc.), mažiau surašoma administracinių nusižengimų protokolų. Nustatyti kaltininkus, juolab sugrąžinti prarastas lėšas yra labai sunku, nes sumos dažniausiai pervedamos į trečiąsias šalis, su kuriomis nėra teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo.
A.Rupeikis pakomentavo labiausiai įsiminusius atvejus. Vienas gyventojas už prabangų automobilį pervedė maždaug 19 tūkst. eurų avansinį mokestį ir pirkinio nesulaukė. Kitu atveju sukčiams buvo pateikti banko prisijungimo kodai, todėl per kelis kartus išviliota 20 tūkst. eurų. Panašaus dydžio nuostolį patyrė dar vienas asmuo, kuris tarėsi dėl žemės sklypo pirkimo.
2023 m. buvo pradėta 14-ka, 2024 ir 2025 m. – po 12 ikiteisminių tyrimų. Per pastaruosius trejus metus rajono gyventojai sukčiams „padovanojo“ net 141 694 eurus, daugiausia lėšų išviliota 2024 m.– 108 778 eurai.

Ragino nepasiduoti psichologinėms manipuliacijoms
Renginio vedėjas Rimas Šiugždinis diskusijos dalyvių paprašė paanalizuoti psichologinius mechanizmus, kuriais naudojasi piktavaliai, siekdami savo tikslo, aptarti taisykles, kurios žmonėms padėtų apsaugoti savo santaupas ir ramybę.
Kodėl žmonės visgi yra linkę patikėti nepažįstamais asmenimis, jiems lengvai atskleidžia bankinius duomenis, atiduoda savo pinigus? „Artea“ banko Strateginių technologijų plėtros departamento direktoriaus Andriaus Kamarausko pastebėjimu, sukčiai vadovaujasi gyventojų emocijomis, randa būdų, kur „paspausti“, kad asmuo priimtų sprendimą čia ir dabar. Įtikinėja argumentais, neretai mini realius faktus apie žmogų, norint juos surinkti, kartais net „įsilaužiama“ į jo artimųjų, draugų socialinių tinklų paskyras.
Anot banko atstovo, vienu atveju sukčiams prireikė trijų savaičių įtikinti nusižiūrėtą auką, kad jos namuose turimi pinigai yra netikri ir juos reikia pakeisti. Atakuojamas asmuo ne tik atidavė grynuosius pinigus, bet ir patikėjo elektroninės bankininkystės prisijungimus, banko korteles su PIN kodais. Sukčiai veikė labai greitai: pinigai dar tą pačią dieną buvo išimti iš sąskaitos kitame mieste.
Ir Policijos komisariato viršininkas, ir banko atstovas perspėjo: jeigu jums paskambino nežinomas asmuo su neaiškiais ketinimais, reikėtų nesivelti į pokalbį, o iškart išjungti telefoną, kad sukčius neturėtų progos ištraukti iš jūsų reikalingą informaciją. Anot A.Kamarausko, Vokietijoje itin pasiteisino visuomenėje vykdyta akcija „Padėk ragelį“. Jis patarė, jeigu kilo abejonių dėl skambinančio asmens ketinimų, patartina gautą informaciją pasitikrinti oficialiais kanalais, viešai pateiktais tarnybų numeriais, pasidalinti įtarimais su artimaisiais, kaimynais.
Policijos departamento žmogiškųjų išteklių valdybos Psichologų skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Kalinauskienė patikino, kad žmonės, kurie nukenčia nuo sukčių, nėra nei kvaili, nei naivūs. Sukčiai iš tikrųjų gerai išmano žmogaus psichologiją ir veikia per emocijas, naudodamiesi jų nepatenkintais poreikiais: ar tai būtų noras uždirbti daugiau pinigų, ar susirasti antrąją pusę.
„Kai žmogaus kūną užlieja labai stipri emocijų banga, smegenys pereina iš mąstymo režimo į darymo režimą. Todėl ne visuomet gebama kritiškai mąstyti, apgalvoti pasekmes, o sukčiai pasinaudoja silpnomis vietomis,“– aiškino policijos psichologė-psichoterapeutė.
Jos teigimu, impulsyvumas, emocionalumas, automatiškas reagavimas gimdo ne pačius geriausius sprendimus. Todėl galbūt net ir paprasčiausias patarimas – stabtelti ir įsižnybti sau į ranką – gali priversti žmogų šioje situacijoje atsikvošėti. Pasak A.Kalinauskienės, būtina pasakyti sau STOP: Sustoti – Tikrinti – Oponuoti – Pasitarti.

Surasti ir nubausti sukčius yra sudėtinga
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė žmonėms, nukentėjusiems nuo sukčių, nesuteikė daug vilties, pasak jos, pavyksta nubausti nedaugelį asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, o atlyginti žalą nukentėjusiesiems yra dar sudėtingiau.
D.Brudnienė paaiškino, kad gavus pranešimą apie sukčiavimą, esant apgaulės požymių, iš karto pradedamas ikiteisminis tyrimas. Kartais tikslinamos įvykio aplinkybės ir ne vėliau nei per dešimt dienų priimamas procesinis sprendimas pradėti tyrimą ar jo atsisakyti.
Vien tik šiais metais Lietuvoje pradėta apie 1 tūkst., pernai vykdyta apie 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Visgi didelės dalies tyrimų atsisakoma pradėti. Dėl skolų grąžinimo, apgaulės prekių pirkimo-pardavimo ir kt. atvejais nukentėjusysis gali pats kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Jeigu veikia lietuviai, dar yra galimybė apriboti jų turtines teises, įšaldyti turtą, todėl nukentėjusiesiems išlieka šiokia tokia viltis, kad žala galės būti atlyginta.
Kai nusikalstamas veikas įvykdo užsienio piliečiai, šalyse, su kuriomis pasirašytos teisinės pagalbos sutartys, ikiteisminiai tyrimai tęsiasi po kelerius metus. Trečiosiose šalyse nusikalstamų veikų galai pradingsta tarsi į vandenį.
Pernai Alytaus prokurorai organizavo apie 200 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo, o baigė tik 19.
Diskusijos dalyviai patarė, kad bet kuriuo atveju būtina nepasiduoti azartui, išlikti objektyviems. Kilus įtarimų, oficialiuose šaltiniuose reikėtų patikrinti gautą informaciją, pasitikslinti svetainių adresus, neskubėti spausti atsiųstų nuorodų, mokėti tariamų baudų ar avansinių mokėjimų, juolab atskleisti savo asmeninių bei prisijungimo duomenų. Kitaip vėliau teks gailėtis dėl neapgalvotų veiksmų.
Renginyje nuskambėję skaičiai verčia ne tik suklusti, bet ir imtis priemonių. 2025 m. sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių bandė išvilioti per 58 mln. eurų, pasisekė „ištraukti“ apie 20 mln. eurų. Tai liudija apie didelio masto sukčiavimus.

Išsakė priekaištų dėl bankų pozicijos
Į diskusiją įsitraukę gyventojai išsakė priekaištų dėl nepakankamos bankų atsakomybės apsaugant klientų duomenis, stabdant pavojingus mokėjimus. Jų nuomone, bankinių paslaugų teikėjai privalo skubiai reaguoti į įtartinas operacijas, turėti galimybę sukčiavimo būdu išviliotas lėšas nurašyti nuo sukčių sąskaitos ir sugrąžinti nukentėjusiam klientui. „Artea“ banko atstovas supažindino su Lietuvos banko siūlymais, kuriais bus siekiama užkirsti kelią sukčiavimui, tiesa, juos dar reikės reglamentuoti teisiškai per įstatymų pakeitimus.

Į prevenciją įsitraukė ir jaunimas
Prienų rajono mokyklų moksleiviai, atsiliepdami į Prienų policijos pareigūnų kvietimą, dalyvavo trumpų vaizdo įrašų apie sukčiavimus kūrimo konkurse. Jo nugalėtojų įtaigūs filmukai buvo parodyti visuomenei renginio metu ir, tikėtina, prisidės prie gyventojų švietimo.
Renginyje dalyvavęs Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas pabrėžė, jog ši diskusija yra labai reikalinga, aktuali, joje išgirsta informacija ne vieną rajono gyventoją sulaikys nuo rizikingo elgesio ir apsaugos nuo galimų nuostolių. Už iniciatyvą organizuoti prevencinį renginį ir trumpų vaizdo įrašų konkursą moksleiviams jis padėkojo Prienų policijos bendruomenės pareigūnei Editai Kubilienei.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos