Ar Birštone pagaliau turėsime pėsčiųjų tiltą?

Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė

Birštonas visada buvo kurortas, kuris augo ne skubėdamas, o brandžiai ir kryptingai. Kaip pats Nemunas, kurio vingiai ne visada trumpi, tačiau visada veda pirmyn. Šiandien Birštonas stovi prie dar vieno svarbaus posūkio: sprendimo, kuris iš esmės pakeis mūsų miesto erdvę, judėjimą ir ateities galimybes. Žinoma, kalbu apie pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Nemuną.Ar Birštonui jis reikalingas? O gal tai tik ambicinga vizija?
Klausimų tikrai netrūksta. Ir aš, ir mano komanda, ir Savivaldybės specialistai jų sulaukiame dažnai. Todėl pabandysiu atsakyti išsamiau.

Tiltas – daugiau nei infrastruktūra
Tiltai visais laikais buvo ne tik inžineriniai statiniai. Jie jungė krantus, žmones, idėjas ir galimybes. Birštono atveju tiltas yra sprendimas, leidžiantis miestui augti į abi puses.
Šiandien Birštonas susiduria su įdomia situacija. Viena miesto dalis – kurorto širdis, su sanatorijomis, parkais, promenadomis, viešbučiais ir gyvu miesto ritmu. Kita Nemuno pusė – Turistų ir Kampiškių gatvių teritorijos – po devyniasdešimtųjų ilgą laiką buvo apleista, netvarkoma teritorija.
Tačiau ši situacija keičiasi.
Vadovaujantis kurorto bendrojo plano sprendiniais, kitoje Nemuno pusėje esančioje teritorijoje galėtų atsirasti (ir atsiras!) nauja gyvenamoji bei rekreacinė zona. Mažaaukštės statybos būstuose čia galėtų įsikurti apie 60 šeimų, t. y. maždaug 200 gyventojų. Taip pat galėtų būti plėtojami poilsio objektai, vienu metu galintys priimti apie 2000 lankytojų.
Tokios plėtros rezultatas – apie 200 naujų darbo vietų ir beveik 40 procentų išaugusios apgyvendinimo galimybės Birštono kurorte.
Tačiau tam reikia vieno esminio dalyko – patogaus ryšio su miesto centru.

Nemunas ne tik jungia, bet ir skiria
Nemunas yra Birštono simbolis. Jo kilpos – viena unikaliausių Lietuvos gamtos vertybių. Tačiau kartu upė ir padalija miestą.
Šiandien norint pasiekti kitą Nemuno krantą tenka važiuoti nemažą atstumą aplink. Pėsčiajam ar dviratininkui tai tampa beveik neįveikiama kliūtimi. O juk būtent šie judėjimo būdai yra kurorto filosofijos pagrindas.
Taip, abu upės krantus suartina keltas. Deja, jis šią svarbią funkciją atlieka tik šiltuoju sezonu. Todėl vien keltas negali užtikrinti pėstiesiems ir dviratininkams būtino mobilumo – jie tampa priklausomi nuo grafiko ir sezoniškumo.
Todėl pėsčiųjų ir dviračių tiltas šiandien nėra prabanga. Tai – natūrali miesto raidos dalis.
Tiltas planuojamas tarp A. S. Zenkevičiaus krantinės ir Turistų gatvės, pratęsiant Vaižganto ir Kampiškių gatvių kryptį. Taip bus sujungta centrinė miesto dalis ir kairiajame Nemuno krante esanti rekreacinė teritorija.
Trumpiau tariant, Birštono gyventojai ir svečiai kitą krantą galės pasiekti per kelias minutes – pėsčiomis arba dviračiu.
Būtent čia ir prasideda tikroji šio projekto prasmė.

Sugrąžintos žemės – naujos galimybės
Per pastaruosius metus Birštone svarbus procesas – žemės grąžinimas savininkams. Kairiajame Nemuno krante šiandien atsiveria teritorijos, kurios ilgą laiką buvo tarsi už miesto gyvenimo ribų.
Tačiau dabar jos gali tapti nauju Birštono plėtros etapu.
Savivaldybė rengia teritorijų planavimo dokumentus, detaliojo planavimo sprendinius, ieško geriausių urbanistinių sprendimų. Kuriamas naujas gyvenamųjų namų kvartalas, pasiūlysiantis tai, ko šiandien vis labiau ieško žmonės: gyvenimą šalia gamtos, tačiau arti miesto centro.
Įsivaizduokime: ryte žmogus išeina iš namų, per kelias minutes pereina tiltą ir jau geria kavą centrinėje kurorto promenadoje. Vakare grįžta į ramų, žaliuojantį kvartalą kitapus Nemuno.
Tai nėra tik romantinė vizija. Tai – reali miesto raidos kryptis.

Architektūra, papildanti kraštovaizdį
Kalbant apie tiltą, natūraliai kyla klausimas: ar toks statinys nepakenks išskirtinei Birštono panoramai?
Šis klausimas buvo vienas svarbiausių rengiant projektinius pasiūlymus.
Architektai pateikė tris galimus tilto variantus, o pasirinktas sprendimas – kabantis tiltas su inkariniais pamatais ir pasvirusiais pilonais. Toks sprendimas pasirinktas ne atsitiktinai: jis leidžia išvengti papildomų atramų Nemuno vagoje, išsaugoti laivakelį ir minimaliai paveikti natūralų kraštovaizdį.
Planuojamas tilto ilgis – apie 215 metrų. Konstrukcija būtų lengva, elegantiška, o natūrali plieno spalva harmoningai įsilietų į Nemuno slėnio panoramą.
Planuojamos ir apžvalgos aikštelės, kuriose gyventojai bei kurorto svečiai galės sustoti, atsikvėpti ir pasigrožėti viena gražiausių Lietuvos upių.
Taigi kalbame ne tik apie infrastruktūrą. Kalbame apie naują architektūrinį Birštono simbolį.

Kelias iki sprendimo
Žinoma, tokie projektai neatsiranda per vieną dieną.
Dar 2023-iųjų pabaigoje Birštono dviračių ir pėsčiųjų tilto projektas buvo pristatytas Susisiekimo ministerijos Darnaus judumo planų komisijai. Po diskusijų komisija pritarė, kad projektas būtų įtrauktas į Birštono darnaus judumo planą.
Tai labai svarbus žingsnis, atvėręs galimybes siekti finansavimo iš Europos Sąjungos darnaus judumo programų.
Šiuo metu jau parengti detalūs projektiniai pasiūlymai su konstrukciniais sprendiniais ir sąmata. Numatyta preliminari projekto vertė – apie 10 mln. eurų.
Toliau laukia dar keli svarbūs žingsniai: statybos leidimo gavimas, rangos konkursas.
Taip, tai ilgas procesas, bet jau gerokai pasistūmėjome realių darbų link.
Kartais miestų ateitį lemia ne dideli pareiškimai, o nuoseklūs sprendimai. Birštonas būtent taip ir eina.

Tiltas, keičiantis kurortą
Kartais miestų istorijoje būna momentų, kai vienas sprendimas pakeičia visą miesto geografiją.
Birštone tokių sprendimų jau buvo ne vienas: Nemuno krantinių sutvarkymas, dviračių takų tinklas, parkų atnaujinimas. Visa tai negrįžtamai ir į gera pakeitė kurorto veidą.
Pėsčiųjų tiltas gali tapti kitu tokiu žingsniu.
Jis sujungs ne tik du krantus. Jis sujungs dabartį ir ateitį.
Šiandien mes kalbame apie naujas teritorijas, gyvenamuosius kvartalus, rekreacines erdves, investicijas, darbo vietas. Tačiau svarbiausia – apie galimybę Birštonui augti išlaikant tai, kas jam svarbiausia: gamtą, ramybę ir žmogui patogų miestą.

Kurortas nestovi vietoje
Kartais girdžiu klausimą: ar tikrai kurortui reikia tokių projektų?
Be abejo, reikia.
Kurortas negali būti muziejus. Jis turi gyventi. Keistis. Ieškoti naujų sprendimų, kaip išlikti patraukliam ir gyventojams, ir svečiams.
Tiltas – ne tik patogesnis judėjimas. Tai žinutė, kad Birštonas galvoja apie ateitį. Apie miestą, kuriame galima patogiai judėti pėsčiomis ir dviračiais; miestą, atvirą naujoms erdvėms.
Tiltai juk tam ir statomi – kad miestai galėtų augti, o žmonės būtų arčiau vieni kitų.

Ar turėsime tiltą?
Taip. Ir šiandien Birštonas yra arčiau šio tikslo, nei kada nors anksčiau.