Vienas „uždaras“ klausimas valdžiai

Kol ukrainiečių karinės pajėgos smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais šlavė nuo žemės paviršiaus svarbiausius Rusijos uostus prie Baltijos jūros, prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė netikėtą, tačiau svarbų turnė po Persijos įlankos regiono šalis.
V.Zelenskis aplankė Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) bei Katarą – valstybes, kurios šiuo metu patiria tiesioginę žalą dėl JAV bei Izraelio atakų prieš Iraną. Politinė pastarosios valstybės valdžia yra tiesiogiai deklaravusi, kad dėl amerikiečių bei žydų karinių smūgių pirmiausia kentės JAV sąjungininkai regione, kurių teritorijoje karinės bazės yra įsikūrusios. Ir Iranas savo pažadą tęsi, be to, dar uždaręs Hormūzo sąsiaurį Persijos įlanka plaukiantiems „priešų“ laivams. Iranas niekada konkrečiai neįvardijo, kurias šalis laiko „priešiškomis“, o kurių – ne. Gal tik skelbė užuominas, kad tokios yra su JAV bei „sionistiniu režimu“ (taip oficialiai ten vadinamas Izraelis) bei jų verslais susijusi laivyba. Šią savaitę pasirodė pranešimų, esą per Hormūzą laisvai praplaukė trys tanklaiviai, dėl kurių saugumo prašė Kinija. Tačiau ligi galo sudėlioti konflikto pusių paveikslą vis dar neįmanoma. Buvo kalbėta, esą kartu su Iranu bei Kinija JAV ir Izraelio dominavimui regione priešinasi Rusijos intensyviai burto BRICS ( iš pradžių taip buvo vadinamos Brazilija, Rusija, Indija, Kinija bei Pietų Afrika) bloko šalys. Tačiau dabartinio konflikto skirtingose pusėse galime pamatyti BRICS projekte dalyvaujančias šalis: Saudo Arabiją bei JAE vienoje stovykloje, Kiniją su Iranu – kitoje.
Iraniečiai savo kaimynes Arabijos pusiasalyje atakuoja labiau ne balistinėmis raketomis, o primityvesnėmis savo ginkluotės sistemomis – bepiločiais orlaiviais. Modernus JAV karinis jūrų laivynas neturi priemonių nuo tų smūgių apsaugoti savo sąjungininkus šioje pasaulio dalyje.
Ir tada regione apsireiškė V. Zelenskis. Persijos įlankos monarchijoms pasiūlęs sandorį: ukrainiečių kariškių per ketverius karo su Rusija metus įgytos kovos prieš atakos dronus kompetencijos – už monarchijų naftos dolerius arba amerikietišką ginkluotę, kurios Ukrainai labai trūksta. Pavyzdžiui, „Patriot“ oro gynybos sistemoms skirtas PAG-3 tipo raketas (šios raketos kainuoja milijonus, o saudiečių, emyratiečių kariuomenės jas naudoja šaudydamos į palyginti pigius dronus).
Teigiama, esą Ukraina Irano smūgius patiriančioms šalims gali pasiūlyti ne tik konpetencijas, bet ir konkrečias kovos su dronais priemones.
Į turnė po Persijos įlankos šalis V. Zelenskis atvyko kaip reikšmingas karybos reikalų žaidėjas. Ukrainiečių kariuomenė šiemet, atrodo, stabilizavo fronto su rusais liniją (nors rusai toliau puola, tačiau nepasiekdami reikšmingos pažangos) po to, kai visus praėjusius metus buvo priversta daugiau ar mažiau trauktis. Be to, ukrainiečių kariuomenės bepiločių orlaivių daliniai padegė ir smarkiai apgadino svarbiausius Rusijos naftos bei suskystintų gamtinių dujų eksporto terminalus (du – Baltijos jūroje, vieną – Juodojoje jūroje).
Dalis į Ust Lugos ir Primorsko uostus skridusio dronų spiečiaus nukrypo nuo kurso ir nukrito Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje. Ukrainiečių diplomatai ta proga pareiškė oficialų apgailestavimą bei pateikė versiją, esą Rusijos kariuomenė radioelektroninėmis priemonėmis smogiamuosius dronus specialiai nukreipė į Baltijos šalis.
Pastaroji versija atrodo labiau „orinė“. Rusams labiau už propagandinį užtaisą – esą Ukrainos atakos prieš eksporto terminalus yra koordinuojamos su Baltijos šalimis arba vykdomos iš jų teritorijos – kur kas svarbiau buvo apsaugoti gyvybiškai svarbius Ust Lugos ir Primorsko uostus, kurie yra susiję su eksportinių pinigų srautais.
Šiaip jau norėtųsi iš mūsų aukštų oficialiųjų asmenų tiksliau žinoti, ar nėra kokio nors sandorio apie tai, kad Lietuvos, Latvijos bei Estijos oro gynyba ne tik ukrainietiškų dronų virš savo teritorijos „nemato“, bet ir nelabai nori matyti. Teko internete matyti vidines diskusijas Ukrainos interneto segmente. Išvada – tokia versija ten nėra labai kategoriškai neigiama. Dar daugiau: aptariant tokias teorines galimybes, svajojama, kad puolamieji Ukrainos dronai galėtų pasiekti Archangelską arba net Murmanską (Šiaurės Rusijos miestus).
Lietuvos piliečiai turi visišką teisę žinoti atsakymą į kategoriškai uždarą klausimą: „taip“ ar „ne“.
Rytas Staselis