Pavasario apkabinimas Poezijos žodžiu

Žodis, keturiasdešimties, o gal ir daugiau, paukščių, sugrįžusių į gimtinę balsais, pakilo į saulės lygiadieniu pažymėtą tėviškės dangų. Ir nuvilnijo per visą Lietuvą; „Laukas, pieva, kelias, upė“. Kai garsiai ištari – jauti, kad viskas, ką išleidi iš savo kūno kalbos ženklais, yra tavo. Ir tuomet džiaugiesi akimis neaprėpiama visuma, kuri ir tau priklauso, nes kalboje, kaip ir šalyje, kurioje gyveni, – tavo namai. Gera ištarti – Lietuva, gera turėti namus. Šis jausmas drauge su gamta tave ypatingai paliečia pavasarį, kai ir paukščiai, netgi rizikuodami savo gyvybėmis, linksmai džiūgauja ir kleketuoja sugrįžę namo.
Kovo mėnuo dosnus švenčių gamtoje ir kalbos gyvenime. Nepriklausomybės atkūrimą pažymime drauge su gimtosios kalbos sargybinio, kraštiečio Justino Marcinkevičiaus gimtadieniu. Įsikimbame į jo paglostytą žodį ir plačiai pasklindame po poezijos kūrybinį lauką. Įsiklausome, įsižiūrime, įsijaučiame į kiekvieną reiškinį, vaizdą, garsą ir pradedame „statyti“ eilėraščio namus. O kai juose pasijuntame tikraisiais šeimininkais, pakviečiame ir kitus pasidžiaugti tais namais.
Apie poeziją, kaip sąvoką, kas tai yra, labai gražiai yra pasakęs žymus lietuvių poezijos klasikas Marcelijus Martinaitis:
Poezija yra popieriaus lapai, gražiai prirašyti eilutėmis.
Poezija yra knygos, į kurias tiesiame ranką, kai gera ar liūdna, arba kai nėra kam tos rankos paduoti.
Poezija yra tekstai, mokykloje privalomi skaityti, analizuoti, interpretuoti, įsiminti. Poezija kartais yra nušvitimas, visiška vaizduotės laisvė, kai įgyjamas nuo nieko nepriklausantis  savo asmenybės pajautimas.
Pagaliau poezija yra viskas kartu: raidės, žodžiai, eilutės, knygos skaitymas, mokyklinis rašinys, atsiminimas visą gyvenimą, ką buvai perskaitęs.
Poezija kartais yra sutrikimas, kai perskaitęs nežinai, ką sakyti, kaip apie tave nustebinusį saulėlydį, pamatytus gamtos vaizdus.
Tai yra gražiausia.
Pasaulinei Poezijos dienai paminėti paskirtoji diena – kovo 21-oji. Jiezno bibliotekos šeimininkės Vilma Trabuševskienė ir Sigutė Katkauskienė šios minėtinos dienos išvakarėse „Gabijos“ kūrėjus pakvietė į miesto biblioteką su jos lankytojais pasidžiaugti poezija, pasidalinti kūrybiniu žodžiu. Drauge su gabijiečiais į Jiezną atvyko ir Siponių krašto ansamblis „Vizdija“ (vad. R. Žukauskas). Į Poezijos dieną bibliotekoje susirinkę jiezniečiai turėjo galimybę pasiklausyti ir pačių „Gabijos“ klubo autorių sukurtų ir Lietuvos poetinio žodžio meistrų-profesionalų parašytų eilių. Gausi, dėmesinga ir labai šilta auditorija įdėmiai klausėsi Renatos Bubnytės, Angelijos Kubilienės, Jurgio Montvilos, Aušros Sarnickienės, Aurikos Riliškienės, Rimantės Butkuvės ir Valės Petkevičienės skaitomų kūrinių. Su dideliu jauduliu publikai pristatė savo kūrinius ir ansamblis „Vizdija“, nes tądien buvo ir atliekamų dainų premjera. Dainos buvo kuriamos „Gabijos“ įkūrėjo Juozo Palionio ir klubo nario Jurgio Montvilos eilių tekstais. Visoms dainoms muziką, o vienai iš jų ir tekstą parašė ansamblio vadovas Romualdas Žukauskas. Atlikėjų jaudulys atsipirko klausytojų dėmesingumu, padėkos žodžiu, plojimais.
Pernykštis gabijiečių apsilankymas Jiezno bibliotekoje su knyga „Ieškojimų šviesa“ buvo tarsi stiprus pamatas kūrybinės veiklos bendrystei. Dėkojame Jiezno bibliotekininkėms Vilmai ir Sigutei už galimybę drauge kurti tradicijas, statyti jaukius, šiltus, svetingus bendrystės namus. Bendrystė, kaip ir poezija, turi ir grįžtamąjį ryšį. Jeigu eini į žmones atvira širdimi, su paprastu, o sykiu ir labai teisingu žodžiu – abejingų nelieka. AČIŪ, kad žodis, kūryba, žmogus – nedalomas vienis!
„Gabijos“ klubo narės Astos Ferevičienės palinkėjimas skaitantiems ir rašantiems:
Būkime pavasariu, kai ledas kausto,
Vasaros žydėjimu, kai siautėja pūga.
Atsakykim meile, jei piktai paklausia.
Jeigu skauda, būkim glostančia ranka.
Susirinkime save po mažą laiko smiltį
Iš laukų ramunių, laumžirgio sparnų.
Ir atraskime jėgų kas rytą vėl pakilti.
Dovanokim pasaką, sukurtą milžinų.
Būkime pavasariu…
Valė Petkevičienė
Birštono – Prienų kūrėjų klubo „Gabija“ vadovė