Pasaulio tautų teisuoliai: kas jie ir kodėl jie taip vadinami?

Kovo 15 dieną Lietuvoje minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Šia proga antroje kovo pusėje Prienų rajone vyko įvairūs renginiai, skirti prisiminti Pasaulio tautų teisuolius. Šia tema Prienų krašto muziejuje visą kovo mėnesį buvo eksponuojama paroda „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“, o praėjusį ketvirtadienį Prienų kultūros ir laisvalaikio centre paskaitą skaitė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti sekretoriato vadovo pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė.
Anot I. Vilkienės, Lietuvoje šiuo metu Pasaulio tautų teisuolių garbės vardas yra suteiktas 928 asmenims ir tas skaičius nuolat auga. Kas jie ir kodėl jie vadinami Pasaulio tautų teisuoliais? Tai – žmonės, kurie Antrojo pasaulinio karo metu gelbėjo gyvybes, neturėdami jokių savanaudiškų paskatų ar artimų ryšių. Pasak lektorės, šis terminas atsirado Izraelio valstybėje po Antrojo pasaulinio karo, kai Izraelio parlamentas nusprendė, kad žmonės, vakarų ir rytų Europoje gelbėję žydų tautybės žmones, yra nusipelnę pagarbos. I. Vilkienės pastebėjimu, legenda byloja, jog žemėje gyvena 36 teisingi žmonės. Jie gali būti turtingi, gali būti vargšai ar visai nieko neturėti, bet jų poelgiai bus labai teisingi, nes Dievas pasirinko juos. Tie žmonės patys to nežino, bet ant jų laikosi viso pasaulio išmintis. Todėl, kai Izraelio parlamentas galvojo, kaip pavadinti žmones, rizikavusius savo gyvybėmis dėl kito žmogaus, buvo pasiremta šia legenda iš Talamudo, nors iš tiesų Pasaulio tautų teisuolių yra gerokai daugiau nei 36. Iš pradžių tiems žmonėms buvo sodinami medeliai, tačiau randant vis daugiau naujų įrodymų, tas sąrašas pildėsi, o Pasaulio tautų teisuoliams imtos statyti paminklinės plokštės su jų pavardėmis.
Beje, Pasaulio tautų teisuolio garbės vardą pelnyti nėra taip paprasta – pasak I. Vilkienės, faktą apie Antrojo pasaulinio karo metu gelbėtas gyvybes turi paliudyti ne bet kas, o bent keli išgelbėti žmonės ar jų vaikai, anūkai, kiti artimieji. Savo paskaitos metu I. Vilkienė paminėjo tik saujelę lietuviškų pavardžių – vienos pirmųjų Pasaulio tautų teisuolių moterų Onos Šimaitės, Stanislavos ir Jono Ruzgių, Sofijos ir Kazio Binkių, Kazimiero Koženiausko – bet iš tiesų Lietuvoje jų buvo kur kas daugiau nei mums žinoma. Lektorės pastebėjimu, to tikslaus skaičiaus tikriausiai niekada taip ir nesužinosime, mat per penkiasdešimt metų gyvenimo geležinėj uždangoj Anapilin iškeliavo ir daugybė liudininkų…
Ar šiandien, gyvendami laisvoje šalyje, bent kartais pagalvojame, kuo rizikavo tie žmonės, kurie gelbėjo visiškai svetimą žmogų? Ką šiandien dėl kito padarome mes? Tai – retoriniai klausimai. Tačiau yra žmonių, kurie to pasiaukojimo nepamiršo. Pavyzdžiui, Vilniuje gyvenantis architektas Tauras Budzys savo iniciatyva pagamino Pasaulio tautų teisuoliams skirtus ženkliukus, kuriais, artimiesiems leidus, žymi Pasaulio tautų teisuolių kapus. Tiesa, dabar šią iniciatyvą finansuoja valstybė, tačiau iš pradžių jis tai darė savo asmeninėmis lėšomis. Galbūt tai smulkmena, tačiau juk geras pavyzdys užkrečia, o ta smulkmena gali tapti pradžia didesniems darbams.
Kartu su Ingrida Vilkiene į Prienus iš Vilniaus atvyko ir visuomenininkas, publicistas Rimantas Stankevičius, kuris susirinkusiuosius trumpai supažindino su dailininko, holokaustą išgyvenusio ir iki šiol tapančio Samuelio Bako gyvenimo istorija, jo kūryba. Jie kartu su I. Vilkiene prieniškius kvietė atvykti į Vilnių, apžiūrėti Samuelio Bako muziejų, kitas istorines Vilniaus vietas.
Rimantė Jančauskaitė

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas