Savivaldybėje aptarti vaikų teisių apsaugos ir bendradarbiavimo iššūkiai

Kovo 19 d. Prienų rajono savivaldybėje surengtas susitikimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais. Susitikime dalyvavo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deividas Aidukas, tarnybos patarėjos, Savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, vicemerai Deividas Dargužis ir Laimutė Jančiukienė, mero patarėja Viktorija Ignatavičienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Sandra Mekionienė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Agnė Juodžiukynienė, Prienų socialinių paslaugų centro ir Jiezno paramos šeimai centro atstovai. Diskusijos tikslas – aptarti tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkius, pasidalyti gerąja praktika bei ieškoti sprendimų, kurie padėtų dar efektyviau dirbti su vaikais ir jų šeimomis.

Bendradarbiavimas ir siekis gerinti paslaugų kokybę
Susitikimo pradžioje Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Deividas Aidukas pristatė savo komandą ir padėkojo Savivaldybei už galimybę kartu aptarti bendradarbiavimo klausimus. Jo teigimu, su Prienų rajono savivaldybe palaikomas glaudus ryšys – iškilę klausimai sprendžiami operatyviai, nelaukiant, kol problemos taps dar sudėtingesnės.
Pasak skyriaus vedėjo, vienas šių metų tarnybos tikslų – stiprinti darbo kokybę ir klientų aptarnavimą, kad teikiamos paslaugos dar labiau atlieptų vaikų interesus, jų šeimų bei socialinių partnerių lūkesčius. Todėl labai svarbus atviras dialogas su savivaldybėmis ir socialinėmis įstaigomis – įvardijant ir gerąją praktiką, ir tobulintinas sritis.

Diskusijoje – laikinosios globos iššūkiai
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Sandra Mekionienė, pasidžiaugdama, kad Savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja su socialinių paslaugų įstaigomis, pabrėžė, kad viena aktualiausių problemų išlieka pernelyg ilgas laikinosios globos laikotarpis. Pasitaiko atvejų, kai vaikai pas budinčius globotojus gyvena ir metus laiko.
Apie šią problemą kalbėjo ir Jiezno paramos šeimai centro atstovai. Anot jų, net ir iki dvejų metų užsitęsusi laikinoji globa turi įvairių pasekmių: vaikai stipriai prisiriša prie budinčių globotojų, globotojai neretai tampa nuolatiniais globėjais, įstaiga praranda laikinus globotojus, kurių ir taip trūksta. Be to, tokia situacija didina finansinę naštą Savivaldybei.
Diskusijoje iškeltas ir vaikų adaptacijos klausimas. Specialistų teigimu, kuo greičiau priimami sprendimai dėl globos ar kitų teisinių procesų, tuo lengviau vaikams prisitaikyti prie naujos situacijos.

Vaiko paėmimas iš šeimos – kraštutinė priemonė
Pasak D. Aiduko, vaiko paėmimas iš šeimos visada laikomas kraštutine priemone. Pirmiausia ieškoma kitų sprendimų, pavyzdžiui, laikinosios priežiūros pas artimuosius ar kitus fizinius asmenis. Taip pat gali būti pasitelkiami krizių centrai, tačiau tik laikinai ir dažniausiai su šeimos sutikimu. Anot vedėjo, šiuo metu teisės aktai numato ir aiškesnius laikinosios priežiūros terminus: laikinoji priežiūra pas fizinį asmenį gali trukti iki 2 mėnesių, krizių centre – iki 4 mėnesių, su galimybe pratęsti dar 4 mėnesiams. Be to, vaiko teisių apsaugos tarnybos pačios turės teisę priimti sprendimus dėl laikinosios priežiūros ir parinkti tinkamiausią vietą, kur laikinai apgyvendinti iš šeimos paimtą vaiką – pas fizinį asmenį (pavyzdžiui, artimuosius) arba krizių centre.

Teisiniai procesai ir kiti iššūkiai
Susitikimo metu aptarta ir tai, kad kai kurie procesai užtrunka dėl teismų praktikos. Nors teisės aktuose numatyta, kad sprendimai dėl vaiko paėmimo iš šeimos turi būti priimami per kelias dienas, praktikoje procesas gali užsitęsti ir kelis mėnesius. Taip pat pastebėta, kad vis sudėtingesni tampa ir socialinio darbo atvejai – specialistams tenka dirbti su vaikais, turinčiais psichologinių sunkumų ar priklausomybių problemų. Todėl labai svarbus bendradarbiavimas su švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios dažnai pirmosios pastebi rizikos signalus, tačiau vengia apie juos informuoti. Socialinių paslaugų centro atstovai pabrėžė, kad itin svarbu problemas pastebėti kuo anksčiau ir daugiau dirbti su mokyklų bendruomenėmis. Vaiko interesas dažniausiai yra augti savo šeimoje, todėl svarbiausia – užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas dar prieš situacijai tampant kritine.

Laukiami teisiniai pokyčiai
Susitikime taip pat aptartas šiuo metu rengiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų projektas, kuris turėtų palengvinti kai kurias socialinių paslaugų centrų funkcijas, ypač susijusias su atvejo vadyba ir bendros tėvystės konfliktais. Tikimasi, kad šie pokyčiai leis specialistams daugiau dėmesio skirti vaikų gerovei ir šeimų stiprinimui.
Atviras dialogas – geriausias sprendimų kelias
Savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pasidžiaugė konstruktyviu bendradarbiavimu su vaiko teisių apsaugos specialistais ir pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda ieškoti bendrų sprendimų.
„Tai viena jautriausių sričių. Kad ir kiek pastangų dedame, vis tiek būtina nuolat kalbėtis, analizuoti situacijas ir kartu ieškoti sprendimų. Tik bendradarbiaudami galime rasti geriausią išeitį vaikams ir jų šeimoms“, – sakė meras.
Vicemerė Laimutė Jančiukienė taip pat akcentavo, kad nors vaiko teisių apsaugos tarnybų, socialinių įstaigų ir savivaldybių galimybes kartais riboja teisės aktai ar procedūros, nuolatinis dialogas, bendras problemų kėlimas ir bendradarbiavimas su ministerijomis padeda rasti tam tikrus sprendimus.

Bendras tikslas – vaiko gerovė
Susitikimo dalyviai sutarė, kad svarbiausia – nuolatinis institucijų bendradarbiavimas, atviras grįžtamasis ryšys ir bendras tikslas užtikrinti kiekvieno vaiko saugumą bei gerovę. Tokios diskusijos leidžia ne tik įvardyti problemas, bet ir ieškoti konkrečių sprendimų, stiprinančių pagalbos vaikams ir šeimoms sistemą.
Prienų rajono savivaldybės informacija