Skriaudžiai = „Kanklės“ (VI)

Ansamblio istorija tęsiasi…
Ansamblis „Kanklės“ niekada nebuvo vien tik muzikinis kolektyvas – jis tapo vietos bendruomenės tautinės savimonės ženklu. Tuomet, kai Lietuva dar nebuvo atkūrusi nepriklausomybės, kanklės ir kankliavimas buvo ryškus tautinio atgimimo simbolis, padėjęs saugoti lietuvišką kalbą, dainas ir kultūrą. Kanklės pradėjo būti vertinamos ne tik kaip liaudies instrumentas, bet kaip tautinės tapatybės simbolis:
„Visuotinai pripažįstama, kad Prano Puskunigio ir jo pasekėjų veikla turėjo ypatingos reikšmės kankliavimo ir ansamblinio muzikavimo tradicijos gaivinimui ir plėtotei Lietuvoje, davė profesinius pradmenis tokioms asmenybėms kaip Justinas Strimaitis, profesorius Pranas Stepulis. Ilgametė skriaudiškių kankliavimo tradicija buvo pagrindu profesionaliai Lietuvos liaudies muziejaus teatro trupei, vadovaujamai Povilo Mataičio, parengti programą „Mano kanklės paauksuotos“. O svarbiausia – kanklės buvo ir išliko tautinio tapatumo simboliu“.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu ansamblis aktyviai koncertavo, dalyvavo šventėse ir renginiuose, o sovietmečiu, nepaisant ideologinių apribojimų, sugebėjo išlaikyti tradicinį repertuarą ir autentišką kankliavimo stilių. Tai buvo tylus, bet reikšmingas kultūrinės tapatybės saugojimas.
Skriaudžių miestelyje net apie 10 procentų gyventojų moka skambinti kanklėmis – tai rodo, kokia stipri tradicija yra šioje bendruomenėje, o ansamblis „Kanklės“ yra tokių įgūdžių ir meilės instrumentui puoselėtojas.
„Štai taip – žmogus prie žmogaus, daina prie dainos, koncertas prie koncerto, kaip raidė prie raidės, žodis prie žodžio, sakinys prie sakinio – susidėstė visa ligšiolinė Skriaudžių kanklių ansamblio istorija. Būtinai reikia pabrėžti – ligšiolinė, nes ansamblio istorija tęsis ir tęsis dar ilgai, kol skriaudiškiai laikysis gražių kankliavimo tradicijų“ (J .Vylius).
K. Orlauskas savo prisiminimuose, būdamas jau 93 metų, rašė: „Tad mielos kanklelės, skambėkite per amžius ir neškite garbę Suvalkijai su centru Skriaudžiai…“. Te šie žodžiai išsipildo!
Skriaudžių buities muziejaus muziejininkė Kristina Pažėrienė
Pabaiga. Pradžia Nr. 11, 14, 16

Ant devinto kalnelio. Skriaudžių kanklininkų „Kanklės“ 90 dainynas. Kaunas, 1997.
100 iškiliausių Prienų krašto asmenybių. Vilnius, 2018.
V. Alenskas, O. Patronaitienė, J. Vylius. Skriaudžių ansambliui KANKLĖS 100. Prienai, 2006.
D. Krištopaitė. Aš išdainavau visas daineles. Vilnius, 1988.
Žmonės ir darbai. Prienų krašto šviesuoliai. Vilnius. 2007 m.
V. Tarnauskaitė- Palubinskienė. Kanklės lietuvių etninėje kultūroje. Vilnius, 2009.
K. Orlausko atsiminimai. Rankraštis. Skriaudžiai, 1989.
L. Puskunigis. Senovinių kanklių sutarai. Skriaudžiai, 1984.
L. Puskunigis. Paklausykit jūs lietuviai. Skriaudžiai, 1983.
S. Kleizaitė. Skriaudžių kanklininkų ansamblio ,,Kanklės“ įkūrėjui  Pranui Puskunigiui – 160. https://kvitrina.lt/skriaudziu-kanklininku-ansamblio-kankles-ikurejui-pranui-puskunigiui-160/ 
V. Alenskas. Ansambliui „Kanklės“- 110. https://www.gyvenimas.eu/2016/09/13/ansambliui-kankles-110/
https://www.kronika.lt/ona-patronaitien-suskambjus-kanklms-visk-umirtu/
V. Petronaitis. Visoje Lietuvoje girdimi bažnytkaimio varpai. https://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/1998-2000/175/varpai 
V. Petronaitis. Visoje Lietuvoje girdimi bažnytkaimio varpai. https://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/1998-2000/176/varpai2.html 
D. Kšanienė. Liaudiškos muzikos puoselėtojo jubiliejus. Docentui Vytautui Alenskui- 60. Muzikos barai. 2007m. Nr. 5-6.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas