„Skaitome Justiną Marcinkevičių“ – po Lietuvą pasklidusi pilietinė-kultūrinė akcija

Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekos inicijuota pilietinė-kultūrinė akcija „Skaitome Justiną Marcinkevičių“ visoje Lietuvoje suvienijo daugiau kaip 500 žmonių. Jai pasirinkta Kovo 10-oji – simboliška data. 96-asis Justino Marcinkevičiaus gimtadienis sutampa su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėmis. Tad būtent ją, 10 val. ryto, bibliotekose, mokyklose, įvairiose įstaigose, organizacijose bei namuose kartu su Justinu Marcinkevičiumi kartojome: „Tai gražiai skambėjo žodžiai: / Laukas, pieva, kelias, upė. / Tai gražiai iš jų išaugo / Vienas žodis – LIETUVA!“

Kultūra vienija ir įkvepia
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka kasmet mini Kovo 10-ąją, poeto gimtadienį. „Diena su Justinu“ – tradicinis bibliotekos renginys šiemet tapo gražia pilietine-kultūrine akcija „Skaitome Justiną Marcinkevičių“, siekiančia sukurti simbolinę bendrystės, pagarbos ir gyvos poezijos bangą visoje Lietuvoje. „Tikimės, kad ji išaugs į nacionalinę iniciatyvą, kurioje dalyvaus ir pasaulio lietuvių bendruomenė, – vylėsi bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė. – Justinas Marcinkevičius visą gyvenimą tyliai ir kantriai rūpinosi Lietuvos, kalbos, kultūros, literatūros reikalais. Buvimas su juo, šalia jo, jo kalbos, žodžiai, knygos, jo atsidusimai, nutylėjimai mus stiprino, darė geresnius, tikresnius, teisesnius, teisingesnius, stipresnius, tolerantiškus.“ Pasak direktorės, tad ir susirinkome čia todėl, kad pasakytume, jog mylime, gerbiame, prisimename, kad tęsiame jo pradėtus darbus, kad kuriame, auginame Lietuvą ir augame kartu su ja.
O tada atėjo eilėraščio eilė. „Tai gražiai mane augino / Laukas, pieva, kelias, upė, / Tai gražiai už rankos vedė / Vasaros diena ilga“, – deklamavo kraštietis Rimvydas Jurkša. Netrukus darniu choru eilėraštį kartojo visi tą rytmetį bibliotekoje susirinkę akcijos dalyviai. Poeto žodžiai nuvilnijo per mokyklas, darželius, Kultūros ir laisvalaikio centrą, Savivaldybę, Švietimo pagalbos tarnybą, Prienų krašto muziejų, Socialinių paslaugų centrą, Globos namus, pasiekė Birštoną, Pakuonį, Balbieriškį, Išlaužą, Jiezną, Veiverius, Stakliškes, Skriaudžius, atokiausius rajono kampelius, nuskriejo į Vilnių, Kauno r., Trakus, Lentvarį, Druskininkus, daugelį kitų vietovių. Vieni eilėraštį deklamavo, kiti skaitė, treti dainavo. Jo aidas atkeliavo ir į Prienuose Kovo 11-ąją minėtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventę, kur šį eilėraštį atliko Kultūros ir laisvalaikio centro vokalinis ansamblis „Aksomas“.
Pasak iniciatyvos sumanytojų, akcija „Skaitome Justiną Marcinkevičių“ – prasmingas būdas prisiminti kūrėją, kurio žodis jungia kartas, kelia tautos dvasią ir įprasmina mūsų kultūrinę tapatybę. Ši akcija priminė neseniai visuose šalies kampeliuose skambėjusią M. K. Čiurlionio „Jūros“ sonatą, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną visame pasaulyje giedamą „Tautišką giesmę“. Kultūra mus vienija ir dvasiškai stiprina.

Daugiau kaip 600 knygų – su ranka rašytomis dedikacijomis
Į Justino Marcinkevičiaus biblioteką susirinkusių akcijos dalyvių laukė ir neįprasta pažintis su poetu. Į ją pakvietusi bibliotekos metodininkė Dalia Bredelienė paragino į poeto asmenybę pažvelgti kitu kampu – ne tiesiogiai prisimenant biografijos ar kūrybos štrichus, o įsiklausant į žymių žmonių įžvalgas, kurias atskleidžia Justino Marcinkevičiaus asmeninės bibliotekos knygose įrašytos dedikacijos. D. Bredelienė atskleidė, kaip poetą vertino, ko iš jo mokėsi savo knygas jam dovanojęs kultūrinis ir mokslinis elitas. Pasak jos, dedikacijos poeto Justino Marcinkevičiaus asmeninės bibliotekos knygose – tai lyg „slėpynių“ su mumis žaidžiantys tekstai: dar neskaityti, nepažinti tolstančio laiko ženklai. Pagrindinės dedikacijų temos – draugystė, laiko realijos, Justino Marcinkevičiaus asmenybė, kūryba, poeto vaidmuo sudėtingame Lietuvos kelyje į nepriklausomybę. Dažniausiai tai trumpi, vieno, dviejų sakinių tekstai, kuriems būdingas lakoniškumas, glaustumas, santūrumas, taiklus ir talpus žodis.
Justino Marcinkevičiaus asmeninę biblioteką Prienų viešajai bibliotekai padovanojo poeto našlė Genovaitė Marcinkevičienė. Perduota 2454 (vėliau – dar 568) unikalūs dokumentai. Daugiau kaip 600 knygų turi rašytines dedikacijas: 421 – lietuvių kalba, kitos – įvairiomis kalbomis kitakalbėse knygose. Lietuvių literatūros enciklopedija dedikaciją apibūdina kaip neilgą užrašą knygos pradžioje, kuriuo pagerbiamas autoriui brangus asmuo, jo atminimas: reiškiama pagarba ir bičiulystė. Savo knygas Justinui Marcinkevičiui dedikavo 164 lietuvių autoriai: Algimantas Baltakis (18 knygų), Mykolas Karčiauskas (12), Vytautas Bubnys (11), Alfonsas Maldonis (10), Eduardas Mieželaitis (7),Vytautas Bložė (6), Marcelijus Martinaitis (6), Mykolas Sluckis (5), Jonas Strielkūnas (5) ir daugelis kitų. Dedikacijas užrašė ir grafikas Stasys Krasauskas (3), fotografė Ona Pajėdaitė (1), literatūros kritikai, literatūrologai Viktorija Daujotytė (19), Jonas Lankutis (10), Vytautas Kubilius (8), Kazys Ambrasas (7), kalbininkai, filosofai, istorikai, politikai, dvasininkai.

Dedikacijose – pagarba poetui
Poeto asmeninėje bibliotekoje galima rasti knygą ir su Prezidento Valdo Adamkaus dedikacija. „Didžiai gerbiamam J. Marcinkevičiui, su didžia pagarba – Valdas Adamkus“ – taip skamba įrašas jo padovanotame fotoalbume „Prezidento Valdo Adamkaus misija 2004-2009 m.“ Justinui Marcinkevičiui dedikuotoje knygoje „Apie meilę ir tarnystę“ – lakoniškas tėvo Stanislovo įrašas „Pax et bonum!“ (suprask – teikiu linkėdamas Taikos ir Gėrio).
D. Bredelienė atkreipia dėmesį, kad Justino Marcinkevičiaus asmeninės bibliotekos knygų dedikacijose randame pagarbos ženklų poetui kaip lietuvių kalbos gynėjui. Buvęs jo dėstytojas universitete Jonas Palionis, dovanodamas savo knygą „Mikalojaus Daukšos 1599 metų Postilė ir jos šaltiniai“ dedikacijoje nurodo, kad knygą įteikia „mūsų gimtojo žodžio puoselėtojui ir didžiam M. Daukšos palikimo brangintojui“. „Lietuvos Simboliui, Poetui Justinui Marcinkevičiui. Lenkiuosi prieš Jus“, – dedikacijoje rašo Raimondas Polis.
Pasak D. Bredelienės, bene aukščiausio įvertinimo Justinas Marcinkevičius sulaukė iš Donato Saukos, kurio trumpoje dedikacijoje telpa visa epocha – XX amžiaus II pusės okupacinės santvarkos grimasos, kūrėjo pasirinkimų ir apsisprendimų tragedija, vertybinės nuostatos. D. Sauka pabrėžia, jo nuomone, svarbiausią Justino Marcinkevičiaus vertybę – „Poetui Justinui Marcinkevičiui, ne Lenino premijos laureatui“ ir tuoj pat pratęsia – „ir todėl juolab nusipelniusiam visuotinos pagarbos ir meilės“, įvardina, su kokiomis nuotaikomis ir nusiteikimais dedikuoja knygą – „jausmingai, patetiškai, bičiuliškai Donatas.“

Reikia mokėti perskaityti kitą prasmę
D. Bredelienė atkreipia dėmesį, kad kai kurias dedikacijas reikia mokėti perskaityti, įžvelgti gilesnes prasmes. Tai ypač būdinga Alfonso Maldonio dedikacijoms: „Mielam Justui – su viltimi, kad – tyliai ar garsiai, kaip kam išeis – vis dar skambės neatšnekamos mūsų šnekos ir neišdainuojamos graudžios neliūdnos mūsų dainos – Alfa, 1978.X.2“. „Tekste autorius paslepia daug prasmių, suprantamų tik dedikantui, sukuria netikėtus apibūdinimus prisimenamiems draugiškiems pasikalbėjimams ir padainavimams: „neatšnekamos mūsų šnekos“, „graudžios neliūdnos mūsų dainos“. Žodžiai „tyliai ar garsiai, kaip kam išeis“ labai tiksliai atspindi sudėtingą istorinį laiką, kai ne viską, ne su visais ir ne visur buvo galima kalbėti“, – pastebi bibliotekos darbuotoja“.
„Justai – kad kistų viskas, – ledynai, ideologijos, bet nekistų, ką jautėme ir ką patyrėme iš savų, ir kituose – Alfa, 2004.01.28.“ Pasak D. Bredelienės, A. Maldonio dedikacijose, kaip ir poezijoje, gausu refleksijų, intelektualaus lyrizmo, žmogaus ir tautos likimo apmąstymų. Dedikacijoje du poliai: ateitis – su viltimi, kad pasikeis „ideologijos“ ir praeitis – reali, nebekintanti realybė, savyje talpinanti labai svarbų ir stiprų emocinį vertybinį turinį, kurį A. Maldonis geba atskleisti poetiškai, subtiliai, su jam būdingu intelektualiu lyrizmu – „nekistų, ką jautėme ir ką patyrėme iš savų, ir kituose“. Kalbama apie jausmus ir patirtis (galima nuspėti – asmens ir tautos), tragišką savų ir svetimų („iš savų ir kituose“) laiką.
Pasak D. Bredelienės, šie įrašai – tipiškas XX amžiaus antros pusės visuomenės, kultūros ir literatūros situacijos atspindys: dedikacijos, kaip ir aptariamo laiko literatūra, taip pat ir Justino Marcinkevičiaus kūryba, dažniausiai kalba simboliais, tikrosios prasmės nujaučiamos, suprantamos tik pasitelkus istorinę atmintį ir kultūrinę patirtį. „O kokią dedikaciją Justinui Marcinkevičiui paliktumėte jūs?“ – renginio dalyvių klausė po dar mažai ištirtą poeto pažinimo lauką vedžiojusi bibliotekos darbuotoja, siūlydama specialiai paruoštuose popieriaus lapeliuose palikti savo mintis.
Aldona Milieškienė

TŪKSTANČIAI BALSŲ SUSIJUNGĖ AKCIJOJE „SKAITOME JUSTINĄ MARCINKEVIČIŲ“

Kovo 10-ąją Lietuvoje ir už jos ribų įvyko tūkstančius dalyvių bendram skaitymui subūrusi pilietinė-kultūrinė akcija „Skaitome Justiną Marcinkevičių“, skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 96-osioms gimimo metinėms ir Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – dienai paminėti. Lygiai 10 valandą skirtinguose miestuose ir miesteliuose skambėjo poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai „Tai gražiai mane augino…“ – klasėse, bibliotekose, kultūros centruose, bendruomenių erdvėse ir namuose.
Akcijoje dalyvavo daugiau kaip 6000 skaitovų iš Prienų, Birštono, Trakų, Druskininkų, Kauno rajono, Vilniaus miesto ir rajono, Lazdijų, Vilkaviškio, Varėnos, Jonavos, Kėdainių, Molėtų ir kitų savivaldybių. Prie iniciatyvos prisijungė ugdymo įstaigos, bibliotekos, kultūros centrai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir pavieniai skaitytojai. Prie skaitymo jungėsi ir lietuviai iš užsienio.
Ši akcija dar kartą parodė, kad Justino Marcinkevičiaus kūryba išlieka gyva ir aktuali, o poeto žodis geba vienyti skirtingas kartas. Nuo ikimokyklinukų iki senjorų – visi tapo bendros kultūrinės patirties dalimi, įprasminančia laisvę, kalbą ir tautinę tapatybę.
Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems dalyviams už įsitraukimą, pilietiškumą ir bendrystę bei viliasi, kad ši iniciatyva bus tęsiama ir taps gražia kasmetine tradicija, vienijančia bendruomenes bendram poeto žodžio skaitymui. „Skaitome Justiną Marcinkevičių“ siekia tapti ne tik literatūriniu, bet ir bendruomeniniu įvykiu, primenančiu, kad kultūra gyva tol, kol ją skaitome, tariame ir dalijamės.
Organizatoriai: Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka, Birštono viešoji biblioteka, Trakų viešoji biblioteka, Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas