Sveikata – ne tik asmeninis pasirinkimas

Sausį Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pristatyta ir patvirtinta Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita. Ji apima 2024 metų duomenis apie savivaldybės gyventojų sveikatą, rizikos veiksnius, sergamumą, mirtingumą ir kitus rodiklius. Iš joje analizuotų 50-ties rodiklių net 29 reikšmės patenka į raudonąją rizikos zoną ir yra prastesnės nei Lietuvos vidurkis arba blogėjančios.

„Švieslentėje“ – raudonieji ir žalieji rodikliai
Prienų rajone, kaip visoje Lietuvoje, mažėja gyventojų skaičius, visuomenė sensta, vis anksčiau nustatomos lėtinės ligos, kurios paskatina ankstyvą mirtį. Išlieka aukštas mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų, vis dažniau susergama II tipo cukriniu diabetu.

Vicemeras D.Dargužis, komentuodamas Prienų r. savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos rodiklius, pabrėžia, kad prieniečių sveikata – ne vien Savivaldybės, visuomenės sveikatos specialistų, medikų rūpestis, ja privalo rūpintis ir patys gyventojai.

Ataskaitoje surinktais duomenimis, 2024 m. per maža dalis tikslinių grupių gyventojų dalyvavo prevencinėse gimdos kaklelio, krūties vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų programose. Vaikų dalyvavimo dantų padengimo silantinėmis medžiagomis programoje rodiklis yra žemesnis nei Lietuvos vidurkis, mažėja vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ar ištrauktų dantų.
Išskirtos ir kelios prioritetinės problemos, pagal kurias Prienų rajonas patenka tarp 12 savivaldybių, kuriose situacija yra blogiausia. 2024 metais Prienų rajonas Kauno apskrityje pirmavo pagal 15–17 metų paauglių gimdymų skaičių – 7 gimdymai (Lietuvoje – 64). Nerimą kelia ir savižudybių statistika, tenkanti 100 tūkst. gyventojų. 2024 metais registruota 14 savižudybių atvejų, pagal lytį visi savo noru pasitraukusieji iš gyvenimo buvo vyrai. Bandė nusižudyti 13 asmenų.
Dar viena išryškinta problema – licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholio gaminiais išduota pernelyg daug, ir tai liudija apie žalingų sveikatai produktų prieinamumą, kuris skatina didesnį vartojimą bei priklausomybes. Nemažėja ir tabako gaminių prieinamumas.
Ataskaitoje 17-kos visuomenės sveikatos rodiklių reikšmės Prienų rajono savivaldybėje pagal 2024 metų duomenis patenka į žaliąją zoną, t. y. geresnės už Lietuvos vidurkį. Užtikrintas reikiamas šeimos gydytojų skaičius 10 tūkst. gyventojų ir pacientų apsilankymų skaičius; palankios vaikų skiepijimo apimtys. Neregistruota sergančiųjų vaistams atsparia tuberkulioze, nefiksuota mirties nuo narkotikų sąlygotų priežasčių atvejų ir kt.

Kas priklauso nuo Savivaldybės?
Prienų rajono savivaldybės vicemero Deivido Dargužio teigimu, Visuomenės sveikatos stebėsenos duomenys ir pateiktos rekomendacijos yra svarbūs ir reikalauja didesnio politikų dėmesio, formuojant Prienų rajono savivaldybės sveikatos strategiją, numatant veiklos priemones, tikslingai nukreipiant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius į problemines sritis.
Savivaldybės prioritetai – užtikrinti geresnį sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugų prieinamumą gyventojams, atnaujinti ir plėsti gydymui, sveikatingumui ir fiziniam aktyvumui skirtą infrastruktūrą, stiprinti prevencinį darbą. Anot vicemero, Savivaldybėje jau nemažai padaryta, gerinant sveikatos priežiūros įstaigų aplinką, plečiant fiziniam aktyvumui skirtą infrastruktūrą, išlaikant specialistų etatus, priartinant svarbiausias paslaugas. Visgi jis pastebi, kad geriausių rezultatų pasiekiama tose srityse, kuriose pastangas bendrai deda Savivaldybė, jos institucijos, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, medikai ir patys gyventojai.
– Kadangi surinkti ir apibendrinti duomenis iš įvairių šaltinių užtrunka, visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita vėluoja, rodikliai keičiasi. Manau, kad per tuos dvejus metus iki 2024 metų ataskaitos pateikimo Savivaldybėje spėjome pasiekti tam tikros pažangos. Prienų visuomenės sveikatos biuras, kurio darbuotojai organizuoja ir vykdo įvairias sveikatos stiprinimo veiklas bendruomenėms, įmonių ir organizacijų darbuotojams, Savivaldybės rūpesčiu buvo perkeltas į naujas sutvarkytas patalpas, todėl ir darbo, ir užsiėmimų sąlygos tapo geresnės. Nuo šių metų biure papildomai įsteigta Savivaldybės finansuojama pusė etato psichologo, kuris konsultuoja gyventojus, turinčius priklausomybių, – sako vicemeras.
Be to, užtikrinant sklandų Prienų ligoninės Priėmimo skyriaus darbą, ne vienerius metus iš biudžeto lėšų išlaikomas gydytojo chirurgo etatas. Praėjusiais metais Savivaldybė skyrė pusę reikalingos sumos ir Prienų ligoninei padėjo įsigyti modernų rentgeno aparatą, kuriuo atliekami tyrimai yra tikslesni.
D.Dargužis priminė, kad 2025 metais Savivaldybė kartu su partneriais įgyvendino tęstinį Interreg Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Svarbiausia sveikata – sveikatos apsauga ir profilaktika po koronaviruso Lietuvoje ir Lenkijoje“. Iš europinių fondų gautos lėšos skirtos prevencinėms priemonėms (vėžio žymens tyrimams, mokomiesiems ir pažintiniams vizitams, pasidalijimui patirtimi, paskaitoms ir kitiems prevenciniams renginiams).
– Projekto veiklose dalyvavo daugiau kaip 400 Prienų rajono savivaldybės gyventojų. Prienų mieste ir seniūnijose lankėsi mobilioji laboratorija, kurioje 25–50 metų amžiaus gyventojams buvo nemokamai atliekami vėžio žymens tyrimai. Galimybe pasitikrinti pasinaudojo 300 gyventojų, – vicemerą džiugina tai, kad nė vienam tirtam gyventojui nebuvo nustatyta onkologinių ligų. 
Savivaldybė prisidėjo ir prie Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro įgyvendinto, europinėmis lėšomis finansuojamo projekto, kurio dėka įdiegta oro taršos monitoringo sistema. Ji leidžia stebėti oro kokybės rodiklius esamuoju laiku septyniose vietose: Prienų miesto Laisvės a., Beržyno parke, Paprienės laisvalaikio erdvėje, Stadiono g., Vytauto g., J. Basanavičiaus g. ir Veiverių miestelio Kauno g.
– Oro tarša kietosiomis dalelėmis turi neigiamą poveikį sergantiesiems kvėpavimo takų ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, pablogina psichologinę būklę. Ši stebėsena leis nustatyti didžiausios teršalų koncentracijos vietas. Apibendrinę stebėjimų duomenis, galėsime informuoti gyventojus ir specialistus apie aplinkos oro būklę ir galimą poveikį sveikatai, inicijuoti tam tikrus pokyčius skatinant pasirinkti mažiau taršias kuro rūšis, – akcentuoja D.Dargužis.

Didžiausios investicijos – infrastruktūros tvarkymui ir plėtrai
Vicemero teigimu, pastaraisiais metais Savivaldybė nuosekliai investuoja į infrastruktūrą, tad ir miesto, ir kaimiškųjų vietovių gyventojams sudaroma vis daugiau galimybių rūpintis savo sveikata, sportuoti.
Šiuo metu rekonstruojamas Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro pastatas, į jį bus perkeltos visos įstaigos teikiamos paslaugos. Čia įsikurs Psichiatrijos dienos stacionaras, kuriame, kaip viliasi vicemeras, specialistai suteiks profesionalią pagalbą sunkios depresijos, šizofrenijos, minčių apie savižudybę kamuojamiems asmenims, savižudybių ir kitais atvejais.
Modernizuotos Jiezno PSPC Stakliškių filialo vidaus patalpos. Savivaldybė ėmėsi atsakomybės ir skyrė lėšų Veiverių pirminės sveikatos priežiūros centro senojo pastato atnaujinimui.
D.Dargužio pastebėjimu, sportas, judėjimas yra neatsiejama sveikos gyvensenos ir ligų prevencijos dalis, todėl Savivaldybė rūpinasi pasivaikščiojimo ir dviračių takų plėtra, stadionų ir sporto aikštelių atnaujinimu, mokyklų sporto salių remontu. Prienuose baigiama įrengti velotrasa, biudžete numatytos lėšos naujos „Žiburio“ gimnazijos salės projektavimui. Tad pastaraisiais metais ne tik Prienuose, bet ir seniūnijose atsiranda vis daugiau įvairių galimybių nemokamai ar už nedidelį mokestį sportuoti, aktyviai praleisti laisvalaikį. Didelis sporto salių rajone užimtumas, treniruočių populiarumas patvirtina, kad einama teisinga kryptimi.

Atsakomybė yra bendra
D.Dargužis sako, kad kiekvienas pagal savo amžių, fizinę būklę ir galimybes gali pasirinkti sau tinkančią veiklą: pasivaikščiojimus, mankštas, lauko treniruoklius, baseiną, tenisą, badmintoną, futbolą, krepšinį ar kt. Tik, pasak vicemero, galbūt vertėtų labiau reklamuoti tai, ką turime, paieškoti būdų, kaip, kokiomis iniciatyvomis, renginiais būtų galima išjudinti pasyviuosius, kurie nesiryžta pradėti, kuriems trūksta motyvacijos ugdytis sveikus įpročius.
Jis svarsto, kad sveikos gyvensenos propagavimas, gyventojų mokymai yra ne vien Visuomenės sveikatos biuro specialistų, medikų, trenerių rūpestis, prie to galėtų labiau prisidėti ir pacientų, nevyriausybinės organizacijos. Darbe su jaunimu, rūpinantis jų psichine sveikata ir užimtumu, didesnės atsakomybės galėtų imtis jaunimo savivaldos organizacijos.
– Savivaldybė finansiškai palaikytų prasmingas iniciatyvas, – teigia vicemeras. – Manau, kad atsakomybė yra bendra, vieni kitus privalome girdėti ir reaguoti į lūkesčius.
Tiesa, Deividas Dargužis pripažįsta, kad teigiami pokyčiai kai kuriose visuomenės sveikatos srityse, ypač atsidūrusiose raudonojoje zonoje, nėra tokie spartūs, kaip norėtųsi. Žmonių pasirinkimus lemia ir gyvenimo būdas, gaunamos pajamos, artimųjų parama, ir tai, kiek saugi aplinka. Jo teigimu, kiekvienu konkrečiu atveju, kuris liečia nepilnamečius, vertėtų stiprinti pagalbą šeimai, o mokyklose daugiau dėmesio skirti lytiniam švietimui. Kad nepasikartotų skaudūs įvykiai, reikėtų stiprinti psichologinės pagalbos sritį, įdarbinti daugiau psichologų ugdymo įstaigose, susitelkti glaudesniam institucijų bendradarbiavimui. Netgi atviras pokalbis šeimoje, įsiklausymas į kito problemas gali padėti ištraukti asmenį iš jam sudėtingos situacijos. Vicemeras ragina tėvelius labiau pasidomėti vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa, o rajono gyventojus aktyviau naudotis prevencinių programų teikiamomis nemokamomis galimybėmis pasitikrinti sveikatą, bent kartą per metus apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir atlikti tyrimus.
Jo nuomone, Visuomenės sveikatos stebėsenos programoje pateiktų skaičių nereikia pernelyg baimintis, šie duomenys padeda geriau suprasti realią situaciją ir poreikius, mažinti šios srities netolygumus.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotrauka