Ketveri melo ir gyvuliškų instinktų metai

Sukakus tragiškai ir liūdnai ketverių metų agresyvaus Rusijos karo Ukrainoje (jo pilno masto fazės) sukakčiai, Kremliaus galvos pripažįsta, kad diktatoriaus Vladimiro Putino 2022 m. paskelbti „specialios karinės operacijos“ tikslai yra pasiekti ne ligi galo, todėl ji bus tęsiama toliau.
Rusija plataus masto agresiją oficialiai tebevadina tais trimis keistais žodžiais. Kad tik karą pavadinus karu nebūtų oficialiai apkaltinta agresore pagal Jungtinių Tautų Organizacijos kanonus (dar Sovietų Sąjungos atstovai tuos kanonus rentė savo rankomis).
V.Putinas prieš ketverius metus, į Ukrainos miestus skriejant įvairių tipų raketoms, kalbėjęs per televiziją įvardijo, esą karinių veiksmų tikslas – Ukrainos demilitarizavimas, „denacifikavimas“, Donbaso regiono žmonių „apgynimas nuo genocido“. Ta pačia proga Rusijos diktatorius pridūrė, esą Rusijos kariškiai neturi tikslo užgrobti suverenios Ukrainos teritorijų. Vėliau karo tikslai keitėsi priklausomai nuo juos transliuojančių kakarynių. Antai tuometinis Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje siekia apsaugoti savo šalį nuo grėsmės, kurią kelia ir Ukraina, ir Vakarai.
Versijų bei variacijų, skambančių iš Maskvos agresijos tema, vėliau buvo daugiau bei įvairesnių. Kol galiausiai 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo oficialiai aneksuoti keturi Ukrainos regionai (Chersono, Zaporyžės, Donecko bei Luhansko sritys) ir aneksijos pasekmės buvo įtrauktos į Rusijos konstituciją. Nors nė dviejų jiems nepavyko užimti ligi galo.
Tačiau nuo pat karinės Rusijos invazijos bent kiek adekvatiems ekspertams buvo aišku, kad esminis Maskvos pradėto karo tikslas buvo – apgręžti Ukrainą nuo Vakarų ir paversti ją mažiausiai vasaline Rusijos valstybe, o idealesniu atveju – visiškai inkorporuoti Rusijos sudėtin.
Žiūrint tokiu kampu, galima lengviau suprasti, kodėl šiandien sakoma, kad karo operacija nepasiekė esminių tikslų ligi galo: nors prarado apie penktadalį savo tarptautiškai pripažįstamos teritorijos, Ukraina tebesilaiko, alina galingą rusų kariuomenę mūšio lauke ir politiškai išlaiko ir savo orientacijos kryptis, ir nepriklausomybę nuo Maskvos.
Vis dėlto viena siaubingiausių šio tebesitęsiančio karo pasekmių yra kariškių bei civilinių ukrainiečių žūtys, skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių. Tad bent iš dalies teisūs teigiantieji, kad vienas pamatinių V. Putino tikslų šiame kare – nužudyti kaip įmanoma daugiau ukrainiečių.
Tokią prielaidą patvirtina tai, kokiais rafinuotais būdais oficiali Maskvos propaganda plačioje visuomenėje skatina gyvuliško žiaurumo pradą, kaip pats diktatorius be skrupulų aukščiausiaisiais valstybės apdovanojimais pagerbia žiauriausiais karo nusikaltimais kaltinamus savo kariškius.
Kremliaus karo strategai karui Ukrainoje pasirinko gana keistą algoritmą. Analitikai sutaria, esą kadrinė rusų kariuomenė mūšio lauke buvo išmušta per pirmuosius dvejus karo metus. Tada išretėjusias karių gretas buvo nuspręsta pildyti asocialiais elementais (už Rusijos tikrovėje neįsivaizduojamus pinigus) bei iš kalinimo vietų trokštančiais ištrūkti kaliniais (už amnestijos perspektyvą). Tokiu būdu Rusijos kariuomenė pirmąsyk istorijoje tapo samdinių armija.
Tiesa, šių metų pradžioje imta pastebėti, kad šis kariuomenės papildymo modelis ėmė rimtai strigti. Ukrainiečiams aršiai kovojant karo laukuose sausį kai kuriose vietose aukų santykis padidėjo ligi 1:50 ukrainiečių naudai. O rusai tuo pat metu nebesugeba pritraukti į savo gretas tiek samdinių –savanorių, kad jie fronte pakeistų žuvusiuosius. Karo tyrimų institutas (Jungtinė Karalystė) savo ataskaitoje pažymi, esą dėl šios priežasties Rusijos prezidentas bus priverstas darsyk skelbti „dalinę mobilizaciją“. Taip jau buvo 2022 m. pabaigoje.
Ukraina, ko gero, neištemptų karo svorio be Vakarų paramos. Tačiau ketverių karo metų sukakties proga apmaudu sužinoti, kad Europos šalys vėl nesutarė bent dėl 90 mlrd. Eur dydžio paskolos (sprendimą blokavo Vengrija). Tai buvo išvestinis siūlymas po to, kai Belgija atsisakė „atšildyti“ karo pradžioje čia užblokuotas Rusijos konvertuojamos valiutos atsargas.
Tokios naujienos rodo, kad bent jau Europa vis dar gyvena ramiai. Tik tas gyvenimas, prisiminus kasdien ukrainiečių patiriamas aukas, tampa atvirai ciniškas.

Rytas Staselis