Mokinio padėjėjų konferencija Išlauže

Antrus metus Užnemunės pagrindinės mokyklos Išlaužo skyriuje vyksta rajoninė mokinio padėjėjų konferencija „Pastiprinti. Padėti. Palaikyti“. Šį renginį, kaip ir pernai, mus paskatino suorganizuoti mokykloje įgyvendinamas įtraukiajam ugdymui skirtas ERASMUS+ KA-1 projektas 2025-1-LT01-KA121-SCH-000332831.
Konferencijos dalyvius pasveikino ir sėkmės palinkėjo laikinai einantis Užnemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas R. Makaveckas. Įžanginį žodį taręs Prienų r. savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas R. Zailskas pastebėjo, kad mokinio padėjėjo pareigybė – sparčiausiai auganti Prienų rajone, nes daugėja vaikų, kuriems reikalinga tokia pagalba (praėjusiais mokslo metais rajono mokyklose dirbo 77, šiais – 99 mokinio padėjėjos). Tuo pačiu R. Zailskas užsiminė ir apie keliamus aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus šiai pareigybei, pasidžiaugdamas, kad ketvirtadalis rajono mokyklose dirbančių mokinio padėjėjų jau šiais mokslo metais gilina kvalifikaciją Marijampolės profesinio rengimo centro organizuojamuose mokymuose.
Sėkmingesniam darbui konferencijos dalyvius nuteikė mokytojos A. Armonienės parengtų mokinių muzikinis pasveikinimas. Renginį vedė psichologė I. Žukovienė.
Konferencijoje gerąja patirtimi dalinosi mokinio padėjėjos ir pagalbos mokiniui specialistės iš Kauno šv. Roko, Prienų rajono „Revuonos“ ir Užnemunės pagrindinių mokyklų, „Ąžuolo“ progimnazijos bei Suvalkijos gimnazijos.
Pagalbos mokiniui specialistės iš Kauno šv. Roko mokyklos K. Stasiulienė ir A. Kazlauskaitė- Čepienė, atkreipusios dėmesį į tai, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, pasidalino vertingais patarimais, kaip efektyviai dirbti su mokiniais, turinčiais genetikos, autizmo spektro, nerimo, aktyvumo ir dėmesio, prieštaraujančio elgesio ir kitų sutrikimų. Jų manymu, šiems vaikams svarbu aiškios taisyklės namuose ir mokykloje, skatinimas, savalaikis socialiai nepriimtino elgesio stabdymas, savarankiškumo ugdymas, pagalbą teikiančių specialistų ir mokytojų bei mokinių tėvų glaudus bendradarbiavimas.
Išklausytas kompetetingų lektorių pranešimas leido įsivertinti, kaip mums, mokinio padėjėjoms, sekasi tai daryti.
K. Nastulevičienė atkreipė klausytojų dėmesį į vaiko poreikių pažinimą, išplėtodama sensorinės integracijos sąvoką. Aptardama mokymo aplinkas ir priemones ji pastebėjo, kad ne visada panacėja yra sensorinis kambarys – svarbu į jį su mokiniu atėjusiai padėjėjai žinoti, ką jame veikti. Kitas aspektas – pagalba vaikui. Jos nuomone, svarbu po truputį mažinti tos pagalbos poreikį vaikui didinant jo savarankiškumą. Ne mažiau svarbi mūsų kalba – ką reiškia vaikui dažnai tėvų ir mokytojų kartojamas žodis „pasistenk“? Pranešėja atkreipė dėmesį ir į nevartotinus terminus švietime: „autistas“, „dislektikas“, „protiškai atsilikęs“, „invalidas“. Turėtume sakyti: „vaikas/mokinys, turintis specialiųjų/individualiųjų ugdymosi poreikių“, „asmuo/vaikas, turintis negalią“.
Išsamų V. Zablackienės pranešimą „Teksto skaitymo ir suvokimo būdai bei galimybės“ papildė I. Kuzminskienė, teigdama, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokinys – ypatingas skaitytojas. Pateikusi savo įžvalgas apie geografijos, istorijos, biologijos vadovėliuose spausdintų dalykinių tekstų skaitymą, pranešėja išskyrė tekstų iliustracijų „skaitymą“ bei klausimų prieš ir po teksto skaitymo kėlimą. Mokytoja, turinti ilgametę patirtį, pastiprino kiekvieną iš mūsų, išskirdama mokinio padėjėjo darbo unikalumą: aukštą emocinį intelektą, lankstumą, stiprų asmeninį ryšį su vaiku. Jos manymu, mokinio padėjėjo darbas – tai darbas, jungiantis kantrybę, kūrybiškumą ir greitą orientaciją.
B. Skaudžiuvienė, savo mokykloje atlikusi mokinio padėjėjų ir mokinių apklausą, pastebi, kad mokant vaiką labai svarbu, su kokia nuotaika jis ateina iš namų. O nusiraminti besimokančiajam padeda susitarimai, paskatinimai, kartais – ir pasivaikščiojimas mokyklos koridoriumi.
Specialioji pedagogė-logopedė R. Šavirienė ir mokinio padėjėja L. Banienė dirbdamos vadovaujasi principu „ne daryti už mokinį, o padėti jam mokytis“. Jos skatina mokinius naudotis taisyklių atmintinėmis, žodynėliais, daugybos bei matų lentelėmis, nuolat primindamos, kaip naudotis atramine medžiaga. L. Banienės nuomone, sėkmingiausi pagalbos būdai skaitymo, rašymo ir matematikos sunkumų turintiems mokiniams yra skaitovo/konspektuotojo pagalba, garso bei vaizdo įrašai, komfortiškas sėdėjimas, pritaikyti žaidimai.
Lyg pratęsdama L. Banienės mintį, A. Varnaitienė savo pranešime aptarė pagalbą mokantis per žaidimą. Tokį savo pasirinkimą ji argumentuoja pasiremdama vaikų ir paauglių psichiatro L. Slušnio mintimis, kad vaikai, žaisdami stalo žaidimus, lavina vaizduotę bei atmintį, taip pat mokosi koncentruoti dėmesį į konkrečią užduotį ir strategiškai mąstyti. Žaidimai ugdo ir socialinius įgūdžius – vaikai išmoksta bendrauti ir bendradarbiauti, užmegzti kontaktą su kitais ir atsižvelgti į jų interesus. Anot mokinio padėjėjos, jos išbandyti ir vaikams pasiūlyti stalo žaidimai naudingi ir malonūs net tiems vaikams, kuriems būna sunku bendrauti ir susirasti draugų.
Erasmus+ projekto mokymuose Suomijos patirtį pristačiusios V. Kursienė ir G. Šilingienė pastebi, kad šioje šalyje specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai mokomi kartu su visais tuo pačiu ugdant ir jų bendraklasių supratingumą bei kitokio priėmimą. Suomijoje pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams taikoma trimis etapais. Ir aukščiausiame pagalbos lygmenyje mokiniai mokomi įprastinių mokyklų specialiosiose klasėse pagal individualizuotą ugdymo programą su asmeniniais asistentais.
Konferencijos refleksijoje jos dalyviai minėjo pajutę gerosios patirties pasidalinimo svarbą, smagų bendravimą, norą tobulėti, supratę turintys daug bendraminčių ir prisipažino išsivežantys daug vertingų patarimų.
Apibendrindama konferenciją, Prienų r. savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė A. Jurešienė, padėkojusi mokinio padėjėjoms už jų nelengvą darbą, pastebėjo, kad svarbu mokinio padėjėjui kurti emocinį ryšį su vaiku, linkėjo „neperdegti“.
Mokinio padėjėja Dalia Visockienė