Pabėgo nuo bado kariauti…

Rusiškajame interneto segmente šią savaitę radau retą prisiminimą apie paskutinįjį praėjusiojo amžiaus dešimtmetį.
Ten vienas socialinių tinklų aktyvistas rašė, esą 1992-ųjų vasario pradžioje iš JAV karinių oro bazių pakilo net 118 karinių transporto lėktuvų, kurie skrido didžiųjų tuometinės Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) miestų – Maskvos, Sankt Peterburgo, Kyjivo ir kitų – kryptimi. Tai buvo JAV karinių oro pajėgų operacija „Provide Hope“ (liet. Padovanok viltį).
Operacija buvo tokia galinga, kad Pentagonas (JAV Gynybos ministerija) pritrūko karinių transporto lėktuvų ir ėmė nuomotis civilinius orlaivius papildomai. Į lėktuvus buvo kraunami maisto produktai, drabužiai, medicinos preparatai bei įranga.
JAV šiai svarbiai operacijai išleido apie 40 mlrd. (tuometinių!) JAV dolerių. Panašiai elgėsi ir europiečiai (labiausiai vokiečiai), gal tik rodydami mažiau patoso, grodami mažiau himnų ir viešųjų ryšių palydos.
Tai buvo dešimtys tūkstančių tonų krovinių, kurie, jau pristatyti į vietas, iš dalies buvo pagrobiami ir perparduodami. Tačiau net likusios dalies pakako, kad NVS bloke būtų išvengta mirčių iš bado, o skurdžiausius visuomenės atstovus būtų galima pamaitinti beigi aprengti.
Vienas dabar Ukrainoje įsikūręs rusų kilmės socialinių tinklų veikėjas ta proga prisiminė, kaip tuo metu humanitarinės pagalbos sulaukę senelių prieglaudos gyventojai bučiavo gaublį. „Tada Vakarai 5 kartą per pusantro šimtmečio išgelbėjo Rusiją nuo bado“, – rašo jis.
Tačiau nepaisant fakto, kad daug rusų tuo metu buvo elementariai išgelbėti, prezidento Vladimiro Putino diktatūra sugebėjo šį istorinį faktą per keliolika metų ištrinti iš visuomenės atminties. Ir dabar tie – išgelbėtieji – sočiai pavalgė, suįžūlėjo ir vėl tapo agresyvūs. Tradiciškai, kaip per savo paskutinių penkių šimtmečių istoriją.
Žlugusi Sovietų Sąjunga savo buvusiems piliečiams nepaliko būtinų maisto, aprangos ar medicinos priemonių atsargų – jų paprasčiausiai nebuvo. Liko tik mįslė: kas buvo toji Sovietų Sąjunga – muilo burbulas ar milžinas molinėmis kojomis? Buvo sukaupta nebent milžiniški militariniai arsenalai, kuriuos Maskva šiandien jau beveik išsėmė agresyviam karui prieš Ukrainą.
„Ar Vakarams netrukus teks gelbėti rusus nuo bado 6-ąjį kartą?“ – klausia toji į Ukrainą emigravusi interneto žvaigždė.
Regis, kad prieš daugiau nei tris dešimtis metų prie bado ribos buvusi, o vėliau „Busho kojelių“ (George’as Herbertas Bushas Vyresnysis – JAV prezidentas 1989-1993 m., kuris ėmėsi įgyvendinti milžinišką JAV humanitarinės pagalbos programą) prisišveitusi visuomenės dalis šiandien labiausiai nekenčia Amerikos ir aršiausiai remia Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje. Taip pat ir smūgius prieš užpultos šalies infrastruktūrą – Ukrainos didmiesčių gyventojai priversti kęsti 20 laipsnių šaltį neturėdami nei centrinio šildymo, nei elektros.
Nuo 2022-ųjų Rusijos kariuomenė daužė Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Vėliau ši strategija tapo kryptinga. O pernai, metų pabaigoje Ukrainos energetikos ministerija paskelbė, esą šalyje neliko nė vieno svarbaus objekto, kuris nebūtų atakuotas rusų raketomis ar dronais. Problema ta, kad subombarduotų elektrinių, transformatorinių darbo neįmanoma atkurti per dienas ar savaites. Net užsienio pagalbos ranka šios problemos negali greitai išspręsti.
Andai pernai buvo skelbta, kad Lietuva Ukrainai padovanojo buvusios Vilniaus TEC-3 jėgainės įrangą. Tačiau iš to, regis, nėra daug naudos. Viena vertus, perduotos įrangos nesuklijuosi per trumpą laiką, o ir tapusi energijos gamybos vienetu ji bus tučtuojau agresorių sugriauta.
Tačiau yra ir kitas klausimas. Jeigu Rusijos ekonomika artimiausiu metu iš tikrųjų eis po paraliais, kaip elgsis didysis humanistas Donaldas Trumpas? Humanistas, nes nuolat pabrėžia savo rūpestį karo metu dideliu skaičiumi žūvančių žmonių. Ar surengs dar vieną „Provide Hope“ – humanitarinės pagalbos Rusijai operaciją?

Rytas Staselis