Pasitikom pusiaužiemį…

Vedami senųjų tradicijų, patraukėme į mišką stebėti barsuko olų ir ieškoti ženklų, kaip jis pasitinka viduržiemį. Pasirodo, barsukas jau buvo pabudęs ir pasivaikščiojęs. Tarsi rimtas gamtos žinovas apsižvalgė, įvertino orus ir, matyt, nusprendė atsigulti ant „teisingo“ šono, kad pavasaris nebedelstų.
Po klampios kelionės per gilia sniego paklode apklotą mišką, visi susibūrėme prie laužo. Čia šiluma sugrįžo ne tik į rankas, bet ir į pokalbius. Aptarėme žiemos grožybes, dalijomės įspūdžiais ir tyliai džiaugėmės akimirka. Prie ugnies pėdsekys pasakojo apie barsuko gyvenimą, rodė avarijoje žuvusio barsuko kailį, galėjome jį paliesti, tarsi trumpam prisiliesti prie laukinės gamtos paslapties.
Ant žarijų čirškėjo lašinukai ir sūris, o rankas šildė kvapni čiobrelių ir šalavijo arbata. Skambėjo dainos, Vytautas Babravičius Simas dainavo apie žiemą, gamtą ir Lietuvą, leisdamas garsams susilieti su spragsinčia ugnimi ir vėjo ūžesiu. Šarūnas Ašmantas pasakojo apie gamtos ryšį su ugnikalniais, kodėl vienos vasaros svilina karščiu, kitos paskęsta debesyse, kodėl žiemos kartais spaudžia šaltį, o kartais lepina šiluma. Rita Balsevičiūtė dalijosi liaudies pastebėjimais ir jų prasme šiandienos pasaulyje.
Martynas rūpinosi, kad laužas neužgestų, o Vilma pavaišino visus gardžiu, namus primenančiu troškiniu.
Renginio organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems, neišsigandusiems stipraus vėjo ir gilios sniego paklotės. Smagu matyti, kad etnografiniai renginiai suburia, domina ir šildo, o mums didelė laimė juos kurti.
Užuguosčio bibliotekos informacija