Tikriausiai per visus metus vieni kitiems nepasakome tiek gražių žodžių, kaip per ką tik praėjusias žiemos šventes. Sveikinimai ir linkėjimai liete liejasi, negailime nei laimės, nei pinigų, nei sveikatos. Gražu, tiesa? Nežinia, kiek nuoširdumo tuose linkėjimuose, ir ar visuomet iš širdies pagalvojame apie tą žmogų, kuriam brūkštelim standartinį užrašą ant atviruko ar dovanėlės, bet atrodo vis vien jauti, kad visa erdvė prisipildo tos geros, tik teigiamų dalykų kupinos energijos. Kaip padaryti, kad ji neišnyktų kaip dūmas, neištirptų kaip sniegas, kaip sulaikyti, kad kauptųsi ir didėtų, plistų mūsų aplinkoje, šeimoje, bendruomenėje, tirpdydama susipriešinimo, pykčių, šaltumo ledus. Galiausiai, kad visi tie išsakyti žodžiai pildytųsi?
Susikaupti, pritilti ir susivokti kasmet paskatina ir Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, renginiai, prisiminimai. Paaukotos gyvybės už Laisvę, tai irgi linkėjimas ir priesakas mums ją branginti ir saugoti. Tegul pildosi!
Išsipildymui reikia ramybės, taikos, susitelkimo, tikėjimo. Tikėjimo, kad gėris visuomet galingesnis už blogį, kad šviesa stipresnė už tamsą, meilė – už neapykantą. Tas tikėjimas turi gimti mano, tavo, mūsų širdyse. Tik paklokime tam kelią. Švarų ir baltą, kaip šių metų sausio sniegas… Jei jau matysim, kad pritrūksta jėgų ir pasitikėjimo, kad kasdienybės triukšmas nori pagriebti ir įsukti į bjaurasties liūną, tiesiog „išjunkime“ to triukšmo skleidėjus. Tai įmanoma, paprasta. Ramybės ieškokime ir rasime gamtoje, miške, savo senam sode, atsivertę gerą knygą ar įsijungę paklausyti muzikos. Ramybę išlaikyti padės ir laiku neištartas piktas žodis, neparašytas įžeidus komentaras, nuvytos į šalį juodos mintys, malda. Sakau, kad tai įmanoma ir paprasta, bet žinau, kaip tai nelengva. Pagundos tyko visur. Toks gyvenimas.
Visus šiuos metus šalia su mumis ir senas geras bičiulis – „Gyvenimas“ – čia susitiksime, dalinsimės geromis naujienomis, įvykiais, patarimais, rūpesčiais. Būkime kartu šventėse ir kasdienybėje, palaikykime vieni kitus geru žodžiu, ir tegul tie žodžiai pildosi!
Jūsų Augustina!
Priminimai sausiui…
Naujieji metai įsibėgėjo. Tie, kurie seka rytietiškus kalendorius, nusiteikę dirbti su energija, primenančia žirgų savybes – darbštumą, patikimumą, yra pasiryžę suvaldyti tą ugninę stichiją. Kiti džiaugiasi balta, gražia lietuviška žiema. Prisimindami senolių išmintį, kuri teigia, jeigu „žiema su sniegu, tai šeimyna su duona“, ramiai laukia pavasario ir planuoja ateities darbus. Nuo senų senovės daugelis žmonių darbus, ypač žemės, planavo sekdami Mėnulio kelią, stebėdami jo fazes. Todėl ir dabar, skaitydami patarimus pagal Mėnulio fazes, turite apsispręsti, nes kiekvieno sodininko ar daržininko valia, kaip gyventi ir dirbti – pagal Mėnulio kalendorių ar pagal savo nuojautą, o gal pagal mokslo žinias ir patirtį. Svarbu dirbti su meile ir tikėti, kad pasiseks!
Pilnatis – sausio 3 d., delčia – 10 d., jaunatis – 18 d., priešpilnis – 26 d.
. Geriausios mėnesio dienos: 8, 12, 13, 22, 23, 27, 28, 31.
. Prasčiausios mėnesio dienos: 2, 3, 7, 10, 16, 17, 26, 29.
. Sausio 25 d. – Šv. Pauliaus atsivertimas, Pusiaužiemis.
Saulės ir mėnulio užtemimai 2026 m.:
. Vasario 17 d. 14 val. 4 min. – žiedinis saulės užtemimas. Lietuvoje nebus matomas;
. Kovo 3 d. – visiškas mėnulio užtemimas, Lietuvoje nebus matomas;
. Rugpjūčio 12 d. 20 val. 49 min. – visiškas saulės užtemimas. Lietuvoje bus matoma dalis užtemimo;
. Rugpjūčio 28 d. 7 val. 13 min. – dalinis mėnulio užtemimas. Lietuvoje bus matoma dalis užtemimo;
Namams…
Po švenčių. Vargu ar reikia priminti, kad svarbu tvarkingai supakuoti šventines puošmenas ir padėti iki kitų metų. Ypač lemputes, girliandas suvyniokite taip, kad nesusipainiotų. Dirbtines eglutes taip pat apsaugokite nuo dulkių, galite po dušu nuplauti, nudžiovinti ir apsukti plėvele ar kitokiu vyniojamuoju popieriumi. Viską sudėję į sandarias dėžutes užklijuokite lipduką „Kalėdos“, nereiks kitais metais atidarinėti visų dėžių iš eilės. O gal liko ir nepanaudotų šventinių suvenyrų, dovanėlių? Jas irgi verta pasidėti tvarkingai – pravers.
Net jeigu šie darbeliai atrodo smulkmeniški, metų pabaigoje sau padėkosite.
Darbo vieta namuose. Įsirengti patogią darbo vietą namuose daugeliui tapo būtinybe, mat po pandemijos pamokų paaiškėjo, kad yra darbų, kuriuos puikiausiai galima atlikti nuotoliniu būdu, ir daugelis darboviečių suteikia tokią galimybę savo žmonėms. Bet specialistai perspėja, kad ir kaip atrodytų patogu įsitaisyti su kompiuteriu lovoje ar prie valgomojo stalo, nedarykite to. Svarbu įsirengti tiktai darbui skirtą vietelę, tokį mažą „mini biurą“, kad kuo mažiau jūsų dėmesį atitrauktų pašaliniai dalykai, triukšmas.
Jeigu yra vietos, geriausia įsigyti tam skirtą stalą ir patogią darbui kėdę. Vietą pasirinkite taip, kad šviesa ant monitoriaus kristų iš šono arba iš priekio. Jei teks dirbti tamsiuoju paros metu, svarbu ir papildomas apšvietimas, tinkamas šviestuvų pasirinkimas. Miegamasis tiks tokiu atveju, jei darbuositės tik dienos metu, nevakarosite. Labiausiai reikėtų vengti virtuvės, kur garai, kvapai ir šaldytuvo pagundos. Tačiau jeigu ji erdvi, šviesi, gal ir čia puikiai įsikursite – prie atlenkiamo stalo, plačios prailgintos palangės ar tiesiog prie stalo su rateliais. Vasarą puikiai galima įsikurti balkone, uždaroje terasoje.
Jeigu namuose daug žmonių, yra moksleivių ar mažų vaikų, apgalvokite ir savo darbui skirkite tokią vietą, kad vieni kitiems netrukdytumėte.
Palaikykite ant darbastalio tvarką.
Nauji metai – nauji lapai. Tad šį kartą keli žodžiai apie indų magiją. Šventėms ištrauktus servizus tikriausiai jau vėl suslėpėte indaujoje. Tad apžiūrėkite, iš kokių indų valgote kasdien, iš kokių puodelių geriate kavą, arbatą. Visus suskilusius indus be gailesčio išmeskite, nes ir senoliai sakydavo, kad taip atsikratysite neigiamos energijos. Negailėkite kokio močiutės palikto puodelio, neklijuokite. Tiesiog atėjo laikas su juo atsisveikinti.
Sakoma, kad porcelianiniai indai tinkamiausi dirbantiems protinį darbą, mat ir juos gaminantys meistrai yra išmintingi, kruopštūs, išradingi, turintys fantazijos.
Medžio ir molio indai taip pat siejami su įvairiais prietarais. Tikima, kad mediniai indai saugo namų židinį, šeimą, gelbsti mūsų psichinę sveikatą. Yra ir valgių, kurie tikrai „skaniau“ atrodo mediniame dubenėlyje. Molinukai, tikima, pritraukia į namus pinigus. Iš mados niekada neišeina ir keraminiai indai – jie puošnūs, nebrangūs, gerina dvasinę pusiausvyrą.
Teigiamai maistą veikia metalas – suteikia šeimininkui naujų jėgų, tausoja senąsias. Metaliniai rakandai stiprina sveikatą, daro gerą įtaką vidaus organams. Stalo įrankiai taip pat dažniausiai metaliniai. Visos legendos apie vikingus byloja, kad stiprybės jiems teikė metalas, jie valgė ir gėrė iš geležinių indų.
Tik iš bėdos patariama naudoti plastikinius ir aliuminio indus. Plastikas gal tiktų iškylai, sode, bet geriau apsieiti, nors kartais atrodo spalvingai ir gražiai.
Galima visais šiais dalykais netikėti, bet susikurti namų harmoniją norime visi. Tad pamėginti – verta.
Sodininkui…
Prisiviliokite talkininkų į sodą. Kalba eina apie paukštelius – kas, jei ne jie, išnaikins sodo kenkėjus pavasarį, vasarą? Todėl verta įrengti lesyklėles, juos lesinti ir taip užtikrinti ne tik jiems išlikimą per šalčius, bet ir pagalbą savo sodui. Du svarbiausi dalykai, apie kuriuos turite pagalvoti: maistą jiems turėsite teikti nuolat, net jei sodyba toliau, užmiestyje. Įpratinti gauti lesalo ir jo neradę plunksnuočiai gali žūti. Antra – lesyklos turi būti saugios. Įrengti geriausia atokiau nuo tankių krūmų, iš kurių gali užpulti katės ar kiti plėšrūnai. Bet priedanga pasislėpti nuo pavojų turėtų būti ne toliau, kaip 2–3 metrai. Kabinti lesyklėles patartina 1,5–2 m aukštyje, tuomet patogiai galėsite juos stebėti, o ir nuo plėšrūnų apsisaugoti pakaks.
Lesinimo taisyklė: jokių sūrių, saldžių, rūkytų ar sugedusių maisto produktų! Daugeliui paukštelių tinka saulėgrąžos, lašiniai, taukai, riešutai, sorų kruopos, avižiniai dribsniai. Dar virtos bulvės, ryžiai, kietai virti ir susmulkinti kiaušiniai.
Sniegenos bus dėkingos už saulėgrąžas, sėmenis, kanapių sėklas, soras. Joms patinka šermukšnių, gudobelių ir putinų uogos.
Kėkštų delikatesas – gilės. Mėgsta graikinius riešutus, nesūdytus lašinius, taukus, miežių grūdus, lesa ir grikių kruopas. Zylės, vienos iš aktyviausių kenkėjų naikintojų, bus dėkingos už saulėgrąžų sėklas, nesūdytus lašinius, taukus, gliaudytus ir smulkintus graikinius ar žemės riešutus. Papildomai galite duoti melionų ir moliūgų sėklų (tik per didelius šalčius jos sušąla), specialių, iš riebalų ir sėklų pagamintų „paukščių pyragų“. O po riebaus maisto zylės energingai tikrina medžius net ir spaudžiant šalčiams, pasiekia aukščiausiai esančias šakeles, pumpurus.
Geniai mielai susigundys lazdynų riešutais, nerūkytais ir nesūdytais lašinukais, taukais, saulėgrąžomis. Palikite jiems didesnius gabalus, lazdynų riešutų neskaldykite. Taip labiau sugundysite čia lankytis šiuos miško sanitarus.
Kuo daugiau ir įvairių paukščių žiemą sode, tuo daugiau skirtingų kenkėjų jie išnaikina.
Sniego nauda ir išdaigos. Vienur jį nukaskite, kitur užberkite. Šį sausį jau gausiai pasnigo, taigi lankydamiesi sode net ir su paprasta šluota nubraukite sniegą nuo spygliuočių, visžalių augalų, kad nenulaužytų šakelių. O alpinariumo aukštumėlėje jo gal kaip tik per plonas sluoksnis, tai ten užberkite nukasę nuo takų. Nuo vejos kasti negalima. Stebėkite, jei susidarys ledo sluoksnis, neleidžiantis žiemojantiems augalams kvėpuoti, padaužykite paviršių.
Labai naudinga sniegu apkasti braškes, svarainius ar kitus žemus vaiskrūmius – mažiau apšals pumpurai. Jei sniego mažiau, o šaltis spaudžia, braškes galima papildomai apiberti durpėmis, pridengti šiaudingu mėšlu.
Neprašyti svečiai. Būtinai patikrinkite, gal vėjas apdraskė medelių aprišalus. O jeigu stirnos ar kiškiai jau spėjo apgraužti kamienus, nedelsdami užtepkite žaizdas sodo tepalu ir vėl apriškite. Ant šakų pakabinkite tuščių plastiko butelių, įberkite į juos po saują žirnių ar akmenukų. Vėjas pajudinęs sukels barškėjimą, o jo bailios stirnos tikrai pabijos.
Daržininkui…
„Stop“ pomidorų sėjai. Pastaraisiais metais daržininkai atrodo jau suprato ir nebeskuba sausio mėnesį sėti pomidorų. Sausio – vasario mėnesiais tikrai nepakanka šviesos normaliam sėjinukų vystymuisi. Šviesos stygius, ypač pirmomis savaitėmis, labai pablogina daigų kokybę – jie ištįsta, tampa neatsparūs ligoms, pailgėja augimo laikas. Peraugę daigai taip pat nueina į nuostolius. Galima, aišku, dirbtinai daigus apšviesti, bet dar geriau palaukti kovo mėnesio ir tuomet sėti. Dabar laiką geriau skirti domėjimuisi jų veislėmis, naujienoms, paskaityti patyrusių daržininkų patarimus.
Šiltnamis. Dar prieš statydami šiltnamį daržininkai turėtų gerai pagalvoti apie jo konstrukciją, mat mūsų gamtinėmis sąlygomis šiems statiniams tenka nemenki išbandymai. Mėgėjiškų statinių griūtis snieguotą žiemą – gana dažna. Daržininkai, turintys šiltnamius su 45 laipsnių nuolydžiu, teigia, kad tinkamai prižiūrint net plėvele dengti šiltnamiai puikiai išlaiko 3–5 ir net iki 8 žiemų. Tad reikia stengtis kuo geriau juos prižiūrėti. Net menki nešvarumai – prilipę lapai, purvas traukia prilipti snaiges, vėliau susidaro gumulai sniego, kol susikaupia tiek, kad sugriauna net stipriausias konstrukcijas.
Periodiškai nukaskite sniegą ir aplink šiltnamį, kad jo svoris neslėgtų pagrindo. Pavasariop jį galėsite sumesti į vidų, pravers drėgmei. Jei dabar mesite į vidų, žemė šiltnamyje neįšals. Jei neturėsite galimybės per žiemą kur toliau esančio šiltnamio prižiūrėti, sutvirtinkite konstrukciją vertikaliai pastatytomis atramomis. Panaudokite tam paprasčiausias lentas ar rąstelius taip, kad apačioje remtųsi į tvirtą pagrindą, o viršuje tarp atramų ir šiltnamio konstrukcijų galima padėti lentų, kurios padidins kiekvienos atramos laikomą plotą ir neleis įlūžti.
Taigi nepalikite savo daržo namo visai be priežiūros. Jei sniegas purus, lengvas, pradžioje užteks pastuksenti į lubas, ir sniegas lengvai nučiuoš. Jei pripustė daugiau, čiupkite grėblį ir jo nugarėle atsargiai braukite. Plėvele dengtą stogą galima iš vidaus valyti braukiant šluota ir papurtant.
Gėlininkui…
Patikrinimai. Reguliariai tikrinkite, kaip žiemoja gėlių gumbasvogūniai, stiebagumbiai, gumbeliai. Nuolat užmeskite akį, kaip išsilaikę rūsyje jurginų, begonijų šakniagumbiai, kanų šakniastiebiai, kardelių ir krokosmijų gumbasvogūniai. Būtų gerai, kad jie žiemotų prie 6–8 OC temperatūros. Jei matote, kad šakniastiebiai vysta, sudėkite juos į dėžutes ir užpilkite plonai drėgnomis pjuvenomis ar smėliu. Jei jau nori dygti, reikia ieškoti vėsesnės vietos. Puvinio pažeistas jurginų vietas išpjaukite, šakniagumbius apiberkite medžio pelenais, apdžiovinkite, laikykite šaknimis į viršų. Patalpas vėdinkite.
Retsykiais palaistykite pražydinimui laikomus tulpių svogūnėlius. Jeigu jau iškelsite pražydinimui, tai pirmą savaitę laikykite tamsoje ir tik kitą neškite į šviesią 18–20 laipsnių patalpą. Narcizus ir krokus galima iš karto nešti į šviesią patalpą.
Motininėms chrizantemoms žiemoti užtenka 5–6 laipsnių šilumos. Sausio pabaigoje pradėkite jas po truputį laistyti, temperatūra gali siekti jau 8–10 laipsnių šilumos. Jauni pasirodę ūgliai tiks daiginimui.
Atnaujinkite margenius. Nuo žiemojančio margenio nukirpkite ilgesnes šonines šakneles. Tai augalams tik į naudą, mat tuoj pradės leisti naujas. Imkite 10–12 cm ilgio šakeles, o stambesnių veislių – iki 15 cm. Nuo jų apatinės dalies nuskabykite lapelius (vandenyje jie supus), pamerkite, pastatykite šiltai ir šviesiai. Per porą savaičių susiformuos šaknelės. Jei bus šaltoka, šaknelės gali supūti. Įsišaknijusius auginius pasodinkite po vieną į nedidelius 10 cm skersmens vazonėlius, auginkite kuo šviesesnėje vietoje. Po mėnesio jau galima pradėti tręšti. Jeigu augalai pradės išstypti, nieko tokio, pavasarį viršūnėles patrumpinsite.
Kambariniai augalai. Didesnius ir žiemą žydinčius vazonus sustatykite kuo arčiau langų – jiems labai reikia šviesos. Nepamirškite ir drėkinti oro, purkšti lapus, nes kitaip augalai tikrai nukentės, gali išplisti voratinklinės erkutės.
Mažiau šviesos reikia norinčioms pailsėti peperonijai, fitonijai, aukubei, gebenei, pelėjai, skindapui, paparčiui, aglonemai, karduotei. Vėsus ir šviežias oras reikalingas kaktusams, tad saulėtomis dienomis gerai išvėdinkite patalpas. Kaktusus laistykite labai mažai arba visai darykite pertrauką. Tebežydinčius kalėdinius kaktusus laikykite šilčiau ir liekite.
Svarbiausia, stebėkite, kad jūsų kambarinių augalų, ypač lapinių, vazonai neperdžiūtų. Žydinčias (ciklamenus, azalijas, kalijas, klivijas ir kt.) ne tik laistykite, bet ir tręškite. Laistykite rytais pastovėjusiu kambario temperatūros vandeniu, tinka ištirpęs sniegas.
Į dėžutes ar vazonėlius jau sodinkite begonijų daigus. Žemė turi būti drėgna, puri, o patalpa – 20–25 laipsnių.
Bitininkui…
Ramybė. Bitelėms tikrai to žiemą labai reikia, nes sutrikdytos daugiau maitinasi, nusiramina tik po kelių dienų, pakyla jų kamuolio temperatūra. Vabzdžio tiesioji žarna sausio mėnesį jau būna pusiau pripildyta išmatų. Kai niekas netrikdo, bitės ramiai žiemoja, suvartoja mažiau maisto, sutaupo jo pavasariui. Tačiau jei žiemą bitės pritrūko maisto (kamuolys pakilo iki rėmelių viršaus), įdėkite kandi tešlos (prieš apsiskraidymą be žiedadulkių). Išimkite skirtukus, kad jos galėtų prieiti. Galima padėti stiklainį medaus ant lizdo apverstą aukštyn dugnu ir atidengtą. Atšilęs medus suminkštės, bitės galės jo pasiimti.
Bičiulystė. Bitininkus pradžiugino nauja LRT laida. Taigi verta žiemą ją pasižiūrėti, pasisvečiuoti nuotoliniu būdu pas bičiulius. Turėdami laiko ieškokite literatūros, nors jos ir nėra labai daug, bet prisiminti senus patarimus – visada verta.







Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 35534 Eur).