Gruodžio 29 dieną iškilmingomis pamaldomis Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje ir renginiu Sakraliniame muziejuje buvo paminėta šio muziejaus 25-erių metų veiklos sukaktis. Šventosioms Mišioms vadovavo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius, koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, generalvikaras kun. Rolandas Bičkauskas, Žaslių klebonas mons. Jonas Dalinevičius, Birštono klebonas mons. Rimvydas Jurkevičius ir Butrimonių klebonas kun. Algimantas Baltuškonis. Vyskupas A.Jurevičius pasveikino su Sakralinio muziejaus ekspozicijos įkūrimo Birštone sukaktimi, paragino melsti Palaimintojo Teofiliaus Matulionio užtarimo, kad muziejus išliktų reikšmingas, jo veikla turėtų tęstinumą ir ateityje, prisiminė jo įkūrimo aplinkybes.


Garbingi dvasininkijos atstovai – su Birštono savivaldybės mere N.Dirginčiene ir ilgamete Sakralinio muziejaus darbuotoja dr. R.Zajančkauskiene po iškilmingų pamaldų Šv. A. Paduviečio bažnyčioje.

Birštono muziejaus direktorius S.Matulevičius priima muziejininkams skirtą Kultūros centro direktoriaus Z.Vileikio sveikinimą.

Vyskupas emeritas J.Matulaitis muziejininkei dr. R.Zajančkauskienei padėkojo už Pal. arkivyskupo T.Matulionio mokymo viešinimą.

Renginyje dalyvavo Sakralinio muziejaus kūrimo iniciatoriaus a.a. mero A.S.Zenkevičiaus žmona Joana ir dukra Vilma.
Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius homilijoje pacitavo pirmojo apaštalo Jono laiško eilutę: „Tamsa traukiasi, o tikroji šviesa jau šviečia“, turėdamas omenyje ne tik nuo Kalėdų šventės pradedančias ilgėti dienas, bet ir dvasinę šviesą, kurios sklaidoje Birštonui teko ypatingas vaidmuo. 1956-1958 metais šiame mieste gyveno iš įkalinimo Rusijoje grįžęs vyskupas Teofilius Matulionis, kuris 1957 m. gruodžio 25 d. slapta įšventino vyskupu – savo padėjėju kanauninką kunigą Vincentą Sladkevičių (vėliau – Kaišiadorių vyskupijos ganytojas, kardinolas). Šis veiksmas neliko be atsako: apie tai sužinojus sovietų valdžiai, tuometinis Birštono klebonas Jonas Jonys atsidūrė lageryje, vyskupas Teofilius buvo prievarta apgyvendintas Šeduvoje, o naujai konsekruotas vyskupas 25 metus negalėjo eiti šių pareigų. Nors vyskupas V.Sladkevičius buvo sekamas, ribojamas jo bendravimas, po vyskupo Teofiliaus mirties jis perėmė dvasinę lyderystę, rėmė Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidybą, o, leidus sugrįžti prie dvasininko veiklos, užėmė aukštas pareigas ir nemažai prisidėjo prie Lietuvos tautinio ir dvasinio atgimimo, Vilniaus arkikatedros sugrąžinimo tikintiesiems.
Vyskupas A.Jurevičius, kalbėdamas apie šių dviejų asmenybių veiklos reikšmę Lietuvai, jų indėlį valstybingumui, pabrėžė, kad svarbiausi laisvėjimo žingsniai buvo žengti ne kur kitur, o Birštone, šalia Bažnyčios esančiame mediniame parapijos namelyje, statytame dar XIX a. pabaigoje.
Nors, pasak vyskupo, sovietai visaip stengėsi ištrinti šią atmintį, pastatas buvo paverstas socialiniu būstu, bet, baigiantis antrajam tūkstantmečiui, buvo suvokta, kad čia buvo įžiebta šviesa, kuri išsklaidė tamsą.
Tuometinio klebono mons. Jono Dalinevičiaus bei Birštono savivaldybės iniciatyva, pritariant Kaišiadorių vyskupui Juozui Matulaičiui, per 2000 metų Kalėdas atnaujintame istoriniame namelyje buvo įsteigtas Sakralinio meno muziejus, kurio ekspozicijos iki šiol pasakoja apie iškiliausius XX a. Lietuvos dvasinius autoritetus: Palaimintąjį arkivyskupą T.Matulionį ir kardinolą V.Sladkevičių. Vyskupo A.Jurevičiaus teigimu, prie iškilaus ganytojo, arkivyskupo T.Matulionio asmens viešinimo Lietuvos visuomenei, jo beatifikacijos bylos dokumentų surinkimo ir paskelbimo Bažnyčios palaimintuoju kankiniu 2017 metais nemažai prisidėjo ir šio muziejaus darbuotoja dr. Roma Zajančkauskienė, kuri, Vytauto Didžiojo universitete apgynusi teologijos doktorantės laipsnį, tapo Palaimintojo mokymo eksperte.
Generalvikaras kun. R. Bičkauskas dr. Romai Zajančkauskienei, dirbusiai Sakraliniame muziejuje nuo pat jo įkūrimo iki 2025 m. gruodžio pabaigos, perdavė Kaišiadorių vyskupo Jono Ivanausko padėką – už nuoširdų triūsą rengiant ir gausinant muziejaus ekspozicijas, populiarinant krikščioniškąjį paveldą, puoselėjant vyskupų Teofilio Matulionio ir Vincento Sladkevičiaus bei kitų iškilių dvasininkų atminimą.
Po šv. Mišių į Sakralinį muziejų susirinkusius garbius svečius ir Birštono bendruomenės narius pasveikino Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius. Jis supažindino su vieno iš pirmųjų šalyje Sakralinio muziejaus istorija, steigimo dokumentais, pristatė jo steigimo iniciatorius – tuometinį Birštono savivaldybės merą Antaną Serafiną Zenkevičių ir Birštono parapijos kleboną monsinjorą Joną Dalinevičių. Miesto tarybos sprendimu, pastatas buvo sugrąžintas klebonijai, mero pasirašytu raštu kreiptasi į Kaišiadorių vyskupiją prašant palaikyti muziejaus įkūrimo iniciatyvą, padėti surinkti eksponatus ir prisidėti prie jų finansavimo. Senasis pastatas buvo renovuotas pagal XX a. pradžios išlikusias fotografijas, atkuriant autentiškas architektūrines detales. Įgyvendinti muziejaus koncepciją, per trumpą laiką sukurti ekspozicijas padėjo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, jo pavaduotojas Vytautas Balčiūnas su kolegomis, maždaug dešimties specialistų grupė.
Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pasveikino garbingus dvasininkus, šviesios atminties mero A.S.Zenkevičiaus žmoną Joaną ir dukrą Vilmą, vietos bendruomenės narius, muziejininkus, kitus svečius, susirinkusius į Sakralinio muziejaus sukakties iškilmes, atidavė pagarbą muziejaus steigėjams, kurie nelengvu metu drąsiai ėmėsi šios misijos, bei žmonėms, kurie palaimino Sakralinio muziejaus idėją ir dalyvavo jo atidarymo iškilmėse. Jos teigimu, Birštono savivaldybė iki šiol vykdo prisiimtus įsipareigojimus: išlaiko ir prižiūri muziejaus pastatą, skiria lėšų darbuotojų etatams. Merė padėkojo dr. R.Zajančkauskienei, buvusiems ir dabartiniams muziejaus darbuotojams, kurie formuoja muziejaus veidą, rūpinasi ekspozicijomis, rengia sakralinio meno parodas ir edukacijas bažnytinėmis temomis. Anot jos, į muziejų atvyksta lankytojų iš viso pasaulio. Ji įteikė dovanas garbiems svečiams ir muziejaus atstovei.
Į Birštoną sukakties proga sugrįžęs mons. Jonas Dalinevičius su humoru prisiminė tai, kas ne visiems yra žinoma, jis papasakojo, kaip kartu su meru A.S. Zenkevičiumi, kuriam kilo ši mintis, kūrė Sakralinį muziejų, kokių patyrė sunkumų, ką teko paaukoti dėl šios idėjos, iš kur buvo parvežti eksponatai. Pasak jo, iškeldinus socialinius būstus, reikėjo namelį renovuoti ir pritaikyti muziejaus reikmėms, o tam buvo būtinos lėšos. Meras A.S. Zenkevičius pažadėjo finansinę paramą, tačiau jos skyrimui prieštaravo Tarybos opozicija. Kad sustiprintų socialdemokratų pozicijas per rinkimus, klebonas netgi įstojo į šią partiją, atsidūrė sąrašo viršuje ir vos netapo meru. Tai buvo lūžis istorijos tėkmėje. Nors po laimėtų rinkimų iš partijos teko pasitraukti, bet Sakralinio muziejaus idėja buvo išgelbėta ir duoda vaisius iki šiol.
Anuomet Sakralinio muziejaus įkūrimui pritarė ir tuometinis Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis. Vyskupas emeritas džiaugėsi galėdamas dalyvauti muziejaus jubiliejinėse iškilmėse ir linkėjo jam gyvuoti ilgai, jis padėkojo Savivaldybei už paramą muziejui, kurio dėka galima skleisti Palaimintojo T.Matulionio pasišventimo, kankinystės dėl tikėjimo ir idealų pavyzdžius. Už gražiausių jo bruožų akcentavimą vysk. J.Matulaitis savo padėką skyrė ilgametei muziejininkei dr. R.Zajančkauskienei, linkėdamas jai sėkmingo kelio ir tolimesnės veiklos.
Nuoširdūs sveikinimai, gėlės, padėkos muziejininkams patvirtino, kad Birštono muziejaus padalinys Sakralinis muziejus užima svarbią vietą kurorto, jo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenės gyvenime ir edukavime.
Muziejaus direktoriaus Simono Matulevičiaus teigimu, geri atsiliepimai muziejininkams yra paskatinimas skelbti Sakralinio muziejaus misiją pagal geriausias tradicijas atnaujintose, svečiams iš užsienio labiau pritaikytose ekspozicijose, tinkamiau apšviestose erdvėse.
Renginiui iškilmingumo suteikė jungtinis Širvintų ir Paparčių parapijų choras, atlikęs giesmes šv. Mišiose ir Sakraliniame muziejuje.
Dalė Lazauskienė








Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimą kuriame patys“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2025 m. bendrai skirta suma – 42368 Eur).